Išgelbėjimo mokslas. – Nr. 1

TAM1897 D 46.2Pamokslas, pasakytas 1897 m. vasario 12 d., penktadienio vakarą Išspausdinta Generalinės konferencijos „Daily Bulletins“ 1897 m. vasario 16 d. leidime, 1 tomas, Nr. 3, p. 46–47, ir 1897 m. vasario 17 d. leidime, 1 tomas, Nr. 4, p. 49–53.

TAM1897 D 46.3VISI žino, kad šis amžius yra labai moksliškas, bent jau pavadinimu, deklaracijomis ir siekiais. Dievas nori, kad jo tauta visada neatsiliktų nuo amžiaus. Dar daugiau: jis nori, kad jo tauta visada būtų priekyje amžiaus. Ypač jis nori, kad jo tauta visada būtų reformatoriai, o norint būti reformatoriumi, žmogus turi būti priekyje amžiaus. Kadangi tai yra ypač mokslinis amžius – tiek deklaracijomis, tiek kitais atžvilgiais – Dievo reikalas, jo tauta, turi būti moksliška, kad atitiktų amžiaus reikalavimus. Tai yra teiginys, kurį šįvakar kviečiu jus išnagrinėti. Viešpats nori, kad jūs ir aš priimtume tą teiginį, jį išnagrinėtume ir remtumėmės juo, kol mumyse pasauliui bus įrodyta, kad tas teiginys yra moksliškai teisingas. Jei jūs ir aš, jei visi, kurie išpažįsta Kristaus vardą, tai darysime, tada tą dalyką atliks Viešpats. Pasaulis tai pamatys, ir pasaulis tai pamatys, nesvarbu, ar jūs ir aš prie to prisidėsime, ar ne. Nes jei jūs ir aš prie to neprisidėsime, prie to prisidės tie, kurie leis Viešpačiui per juos tai parodyti; o jei jūs ir aš Jam to neleisime, mes tai praleisime.

TAM1897 D 46.4Bet jūs sakote: „Išgelbėjimas yra Dievo tautos darbas. Išgelbėjimas yra vienintelė Viešpaties misija.“ Būtent tai sakė ir kiti broliai. Būtent tai nagrinėjome šios popietės pamokoje ir visose pamokose apie Laišką hebrajams. Tai pamoka, kurią esame nagrinėję ir kitose Šventojo Rašto vietose. O Šventasis Raštas sako, kad neturime žinoti nieko kito, tik Jėzų Kristų ir Jį nukryžiuotą. Jūs taip sakote; taip, ir aš taip sakau. Aš sakau, kad Dievo tautos darbas – visa, kas pasaulyje yra Dievo reikalas, yra išgelbėjimo darbas. Ir tai tiksliai sutampa su tuo, ką jau esame pasakę. Todėl išgelbėjimas yra mokslas.

TAM1897 D 46.5Dar daugiau: išgelbėjimas nėra tiesiog mokslas, tai nėra paprasčiausias mokslas; tai yra visų mokslų viršūnė, raktas, centras. Tai yra moksliškiausias iš visų dalykų, kuriais užsiima žmonių protas šiame pasaulyje. Taigi, kai Dievo tauta priims Dievo išgelbėjimą tokį, koks jis yra Dieve; kai Jo išgelbėjimo reikalas pasaulyje iš tikrųjų atspindės Jo pačio išgelbėjimo idėjas, tada pasauliui bus apreikštas mokslas, kuris pranoksta visus kitus mokslus. Tada Dievo tauta galės stovėti prieš pačius mokslo karalius ir nesigėdyti mokslo amžiuje.

TAM1897 D 47.1Dabar aš esu visiškai atsidavęs tai tiesai. Ir noriu, kad pamatytumėte, kaip visiškai tai yra tiesa. Jūs ir aš esame atsidavę Dievo išgelbėjimui. Ir noriu, kad pagal Bibliją – visos tiesos knygą – pamatytumėte, kad išgelbėjimas yra mokslas. Tada jūs, kartu su manimi, būsite atsidavę tai tiesai.

TAM1897 D 47.2Pirmiausia noriu, kad rimtai apmąstytumėte ir patys įsitikintumėte ne tik tuo, kad išgelbėjimas yra mokslas, bet ir tuo, kad jis yra aukščiausias iš visų mokslų.

TAM1897 D 47.3Žodis „mokslas“ pažodžiui reiškia žinias. Botanikos mokslas yra botanikos žinios. Astronomijos mokslas yra astronomijos žinios. Taigi vienas mokslininkas apibrėžė mokslą kaip „mąstymo produktą“. Visos žinios – mokslas – kurias pasaulis turi apie astronomiją, yra pasaulio mąstymo apie astronomiją rezultatas.

TAM1897 D 47.4Išgelbėjimas yra Dievo pažinimas: „Tai yra amžinasis gyvenimas, kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir Jėzų Kristų, kurį Tu siuntei.“ Taigi tai yra mokslas. Tačiau šis pažinimas nėra žmogaus mąstymo rezultatas: tai yra Dievo mąstymo rezultatas. Nes „ko akys nematė, ko ausys negirdėjo, kas į žmogaus širdį neįėjo, tai, ką Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli. Bet Dievas mums tai apreiškė per savo Dvasią; nes Dvasia viską ištiria, netgi Dievo gelmes.“ Todėl išgelbėjimas, būdamas Dievo mąstymo rezultatas, yra ne tik mokslas, bet ir aukščiausiasis iš visų mokslų.

TAM1897 D 47.5Dar kartą: tai, ką pasaulis pripažįsta kaip mokslą – gamtos mokslai – yra žmonių mąstymo rezultatas. Žmonės mąsto protu. Taigi būtent protu žmonės užsiima visais šiais mokslais. O išgelbėjimas susijęs su pačiu protu. Kuris iš jų yra aukštesnis? Kuris yra aukštesnis – tas, kuris susijęs su visais kitais dalykais, ar tas, kuris susijęs su tuo, kas susijęs su visais kitais dalykais? — Be abejo, pastarasis. Taigi, kadangi protu žmonės užsiima visomis kitomis mokslo sritimis, o išgelbėjimas susijęs su pačiu protu, tampa visiškai aišku ne tik tai, kad išgelbėjimas yra mokslas lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas mokslas, bet ir tai, kad jis yra aukštesnis mokslas už visus kitus mokslus. Tai yra aukščiausias mokslas, kurį gali pažinti žmogaus protas.

TAM1897 D 47.6Dar kartą: išgelbėjimas susijęs su protu. Bet kas gi išgelbėjime ir per išgelbėjimą susijęs su protu? — Tai pats Dievas. Taigi, kadangi pats Dievas išdirba, atskleidžia šį mokslą; ir kadangi šis mokslas yra Dievo mąstymo vaisius; iš to išplaukia, kad išgelbėjimo mokslas yra aukščiausias, giliausias, plačiausias mokslas, žinomas ne tik žmogaus protui, bet ir visai visatai.

TAM1897 D 47.7Perskaitykime keletą Šventojo Rašto ištraukų. „Nesiderinkite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą.“ Romiečiams 12:2. „Taigi protu aš pats tarnauju Dievo įstatymui.“ Romiečiams 7:25. „Mes žinome, kad Dievo Sūnus atėjo ir davė mums protą.“ „Mes turime Kristaus protą.“ Vienintelis būdas, kuriuo Viešpats gali mus pasiekti, yra per protą. Jis bendrauja su mumis tik per protą. Jis mus valdo tik per mūsų protą. Pažvelkite: „Protu aš pats tarnauju Dievo įstatymui, o kūnu – nuodėmės įstatymui.“ O pirmasis iš visų įsakymų yra šis: „Klausyk, Izraeli: Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; ir tu mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“ „Kūniškas protas yra priešiškas Dievui, nes jis nepaklūsta Dievo įstatymui ir iš tikrųjų negali jam paklusti.“ Kūniškas protas, kuris negali paklusti Dievo įstatymui – negali – turi būti pakeistas, turi būti pakeistas kitu protu, kuris visada tarnauja Dievo įstatymui. Tas proto pasikeitimas yra išgelbėjimas. Tą proto atnaujinimą Dievas atlieka savo išgelbėjimo darbe, ir jo negali atlikti niekas kitas. Todėl tai yra aukščiausiasis iš visų mokslų – aukščiausiasis, kokį pažįsta žmogaus protas, aukščiausiasis, kokį pažįsta visata.

TAM1897 D 47.8Ar nepradedate suprasti, kodėl „Liudijimuose“ kalbama apie „išgelbėjimo mokslą“?

TAM1897 D 49.1Dabar noriu, kad pamatytumėte, jog kiti taip pat taip mano. Noriu, kad pamatytumėte, jog šiuo klausimu nesu vienintelis. Noriu, kad pamatytumėte, jog šiai pozicijai turime autoritetą – mokslinį autoritetą – tai yra, tų asmenų autoritetą, kurie supranta mokslą.

TAM1897 D 49.2Jei šįvakar galėčiau jums pateikti įrodymų, kad tie, kurie visus kitus mokslus supranta geriausiai iš visų šio pasaulio žmonių, liudija, jog juos labiau domina šis mokslas nei visi kiti mokslai kartu paimti, kad jie mato jame daugiau to, kas verta jų dėmesio, nei visuose kituose moksluose kartu paimtuose, argi tada nesakytumėte, kad galiu drąsiai kalbėti taip, kaip kalbu – iš mokslinio požiūrio? Na, aš turiu būtent tokią bendruomenę – bendruomenę, kuri supranta visas kitas mokslų sritis, ir turiu tikrai patvirtintus įrodymus, kad ji labiau domisi šia sritimi nei visomis kitomis kartu paimtomis.

TAM1897 D 49.31 Petro 1:10–12 apaštalas kalba apie išgelbėjimą, ir ten aš skaitau taip:—

TAM1897 D 49.4Apie tą išgelbėjimą uoliai klausinėjo ir ieškojo pranašai, kurie pranašavo apie malonę, kuri turėjo ateiti pas jus: jie ieškojo, ką arba kokį laiką reiškė juose buvusi Kristaus Dvasia, kai ji iš anksto liudijo apie Kristaus kančias ir po jų ateinančią šlovę. Jiems buvo apreikšta, kad jie tarnavo ne sau, bet mums, ir tai, kas dabar jums skelbiama tų, kurie jums skelbė Evangeliją su iš dangaus atsiųsta Šventąja Dvasia; o šiuos dalykus ANGELAI NORI IŠTIRTI.

TAM1897 D 49.5Ką angelai nori išnagrinėti? — Dievo išgelbėjimą, kai jis skelbiamas su iš dangaus atsiųsta Šventąja Dvasia. Graikų kalbos žodis „nori“ čia reiškia „sutelkti savo širdį į“. O graikų kalbos žodis „nagrinėti“ reiškia „pasilenkti prie ko nors, kad galėtum į tai pažvelgti; žiūrėti, palenkus galvą į priekį; žiūrėti, sulenkus kūną; atidžiai nagrinėti, smalsiai apžiūrėti — kaip tas, kuris nori su kuo nors susipažinti“. Toks yra angelų požiūris į išgelbėjimo temą.

TAM1897 D 49.6Ar angelai supranta kitas mokslų sritis – biologiją, geologiją, ichtiologiją, astronomiją – visas kitas mokslų sritis? Jūs žinote, kad supranta. Visi žino, kad angelai puikiai supranta visas kitas mokslų sritis. Visi žino, kad galima drąsiai teigti, jog visi angelai supranta visas kitas mokslų sritis begalės kartų giliau, nei bet kuris žmogus supranta ar kada nors suprato bet kurią vieną mokslų sritį. Tačiau angelai labiau domisi išgelbėjimo tema nei visomis kitomis mokslų sritimis. Tie, kurie žino daugiau už visus kitus, labiausiai domisi būtent šia sritimi. Na, gerai, jūs prieš kurį laiką sutikote su manimi, kad jei galėčiau pateikti tokį autoritetą, pasakytumėte, jog galime drąsiai laikytis šios pozicijos. Taigi, drąsiai laikykimės jos. Esame geriausioje kompanijoje – taip, geriausioje mokslinėje kompanijoje. Šiuo klausimu yra įtikinamas autoritetas – mokslinis autoritetas.

TAM1897 D 49.7Na, aš čia šįvakar nežaidžiu žodžiais, susijusiais su „mokslu“. Žodžius „mokslas“ ir „mokslinis“ vartoju kalbėdamas apie išgelbėjimą visiškai tikslia reikšme. Dievo išgelbėjimas iš tiesų yra mokslinis dalykas, ne klaidingai vadinamas tokiu, bet tikrai, aukščiausiu laipsniu mokslinis. Taigi jokiu būdu nemanykite, kad žaidu žodžiais „mokslas“ ar „mokslinis“. Vartoju juos teisingai, nes šiame kontekste tai yra teisinga.

TAM1897 D 49.8Bet tai dar ne viskas: angelai ne tik nori į tai įsigilinti, kaip tie, kurie nori su kuo nors susipažinti, bet jie iš tiesų su kuo nors susipažįsta. Jie iš tikrųjų mokosi, į tai įsigilindami ir tai tyrinėdami. Atverskite Efeziečiams 3:8–11, ir pamatysite, kaip išreikšta ši mintis:—

TAM1897 D 50.1Man, kuris esu mažesnis už mažiausią iš visų šventųjų, suteikta ši malonė, kad aš pagonims skelbčiau neišmatuojamą Kristaus turtą; ir kad visi [aš praleidžiu žodį „žmonės“, nes jis yra pridėtas] pamatytų, kas yra paslapties bendrystė, kuri nuo pasaulio pradžios buvo paslėpta Dieve, kuris viską sukūrė per Jėzų Kristų: tam, kad [Žiūrėkite, dabar aš turiu skelbti neišmatuojamą Kristaus turtą, kad visi pamatytų, kas yra paslapties bendrystė, kuri buvo paslėpta Dieve, ir tai daroma tam, kad] dabar per Bažnyčią dangaus sferose esančioms kunigaikštystėms ir valdžios jėgoms būtų pažinta Dievo įvairiapusė išmintis, pagal amžinąjį sumanymą, kurį Jis numatė Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

TAM1897 D 50.2Koks yra „tikslas“ priversti žmones tai pamatyti? — Tam, kad kunigaikštystėms ir valdžios jėgoms „dangiškose vietose“ (kiti vertimai nurodo „danguje“; tai teisinga) būtų atskleista Dievo įvairiapusė išmintis. Angelai, kunigaikštystės ir valdžios jėgos nuoširdžiai trokšta įsigilinti į šią išgelbėjimo Evangeliją, kai ji skelbiama su iš dangaus atsiųsta Šventąja Dvasia. Jie tikrai žiūri ir studijuoja. Ir studijuodami jie sužino naujus Dievo išminties apreiškimus — Dievo įvairiapusę išmintį — pagal Jo amžinąjį planą, kurį Jis numatė Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. Iš kitų Šventojo Rašto vietų žinote, kad ši Dievo paslaptis, šis amžinasis planas, yra apreikšta Evangelijoje. Jūs žinote, kad dangiškosios kunigaikštystės ir valdžios nėra amžinos tam tikra prasme – jos nėra nuo amžinybės iki amžinybės. Jos yra nuo tam tikro taško iki amžinybės, kaip ir jūs bei aš. Gabrielis yra amžinas tik nuo to taško, kur jis buvo sukurtas. Jis nėra nuo amžinybės iki amžinybės.

TAM1897 D 50.3Bet Dievas yra nuo amžinybės iki amžinybės. Dabar, nuo amžinybės iki amžinybės buvo, yra planas – Jo amžinasis planas, kuris buvo numatytas Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. Kiek laiko angelams prireiks, kad jie įsigilintų į tą amžinąjį planą, išnagrinėtų jį iki galo? – Iki amžinybės. Tai pakankamai aišku. Taigi, kadangi tas tikslas yra apreikštas Evangelijoje, atskleistas per Dievo paslaptį, kuri yra „Kristus jumyse, šlovės viltis“, akivaizdu, kad angelai jį tyrinėja. Ir kai jie jį nagrinėja, jie mato, kad jame atsiskleidžia įvairiapusė Dievo išmintis pagal Jo amžinąjį tikslą. Jie trokšta jį išnagrinėti. Jie tai daro ir taip mokosi.

TAM1897 D 50.4Na, jei jie supranta visas kitas mokslų sritis geriau nei bet kuris žmogus supranta bet kurią iš jų, jei juos tai domina labiau nei visos kitos sritys ir jie iš to mokosi, argi tai nėra faktas, kuriuo jūs ir aš galime drąsiai pasitikėti? Argi tai nėra tema, verta mūsų dėmesio, mūsų aukščiausių apmąstymų, labiau nei visos kitos kartu paėmus? Ir argi negalime sutelkti savo širdžių į tai ir atiduoti jai visą savo sielą, nebūdami nemoksliški? O, galime, galime! Padarykime tai.

TAM1897 D 50.5Dabar, nesupraskite manęs klaidingai. Aš nepuoliu kitų mokslų. Aš nesakau, kad visos kitos mokslo sritys turėtų būti ignoruojamos, laikomos apgaulingais švyturiais ir nevertos jokio dėmesio. Ne; aš sakau, kad šis dalykas yra didesnis už jas visas; ir kad viską, ką jose studijuojame, privalome studijuoti paklūsdami tam, kas yra didesnis už jas. Aš sakau tik tiek, kad visos kitos sritys turi užimti bent jau antraeilę vietą šalia šios vienos, jei norime būti moksliški.

TAM1897 D 50.6Pagalvokite apie tai! Paimkime mūsų pačių natūralius protus, kuriais naudojamės kitose mokslo srityse. Ar aš, ar bet kuris žmogus, elgtųsi griežtai moksliškai, jei skirtų savo geriausią ir aukščiausią mąstymą vienam mokslui, turėdamas aukščiausio įmanomo autoriteto liudijimą, kad jo rankose yra aukštesnis mokslas? Ar tai būtų moksliška? — Ne. Na, tuomet iki šiol matome, kad tai yra mokslas; kad tai yra aukščiausiasis mokslas. Tad bet kuris žmogus, kuris pirmiausia neskiria savo aukščiausių ir geriausių minčių bei visų savo jėgų šiam mokslui ir neleidžia jam vadovauti visiems kitiems mokslams, iš esmės nėra moksliškas.

TAM1897 D 50.7Ir jis taip pat nėra išmintingas. Nes kas yra šis mokslas? — Išgelbėjimas. Labai gerai. Ir tai yra amžinasis gyvenimas. Tarkime, kad visą savo gyvenimą, visas savo jėgas skiriu kitoms mokslo sritims, šią pamiršdamas arba laikydamas ją menkesne, ar ją pasieksiu? — Ne. Kiek laiko tada turėsiu kitoms mokslo sritims studijuoti? — Daugiausia tik kelerius metus. Tada mano darbas šiose srityse bus baigtas amžinai, ir aš niekada daugiau neturėsiu progos jų studijuoti.

TAM1897 D 50.8Bet jei pirmiausia imsiuosi šio dalyko, o kitiems paliksiu antraeilę vietą, kol šį įtvirtinsiu, ar tada turėsiu galimybę gilintis į kitus? — Taip. Kiek laiko? — Iki amžinybės. Ach, argi tai nėra išmintingas kelias? Argi tai nėra vienintelis išmintingas kelias? Ir argi tai nėra vienintelis moksliškas ir protingas kelias? — Be abejo, taip. Na, tada būkime moksliški, griežtai moksliški, aukščiausiu laipsniu moksliški.

TAM1897 D 50.9Dabar pažvelkime šiek tiek toliau. Toje pirmojoje ištraukoje apie angelus, kurią nagrinėjome, buvo pradėta nuo pranašų taip: „Apie tą išgelbėjimą pranašai kruopščiai teiravosi ir ieškojo, pranašaudami apie malonę, kuri turėjo ateiti pas jus“, kai jie iš anksto liudijo apie Kristaus kančias ir šlovę, kuri turėjo ateiti po jų.

TAM1897 D 51.1Taigi pranašų rankomis buvo užrašyta, kaip matome čia, ši išgelbėjimo mokslo knyga, šis Dievo mąstymo apie išgelbėjimą rezultatas. Ši mokslo knyga, šis išgelbėjimo mokslas, atėjo per pranašus. Ar jie ką nors žinojo apie kitus mokslus? — Taip.

TAM1897 D 51.2Tai galime rasti daugelyje vietų — daugiau, nei turėtume laiko pastebėti šį vakarą. Tačiau pažvelgsime į du ar tris punktus, kad įsisąmonintume faktą, jog jie tikrai turėjo žinių apie juos.

TAM1897 D 51.3Pirmojo laiško korintiečiams penkioliktajame skyriuje yra mokslinis teiginys, kuris buvo pateiktas maždaug septyniolika šimtų metų anksčiau, nei jį atrado mokslas. Jis ten buvo visus šiuos amžius, bet mokslininkai, kurių srityje jis buvo, to nežinojo remdamiesi savo mąstymo procesu. Tai yra teiginys apie astronomijos tiesą. Kas tikėjo Biblijoje pateiktu teiginiu, žinojo jį, žinoma, visą laiką, net jei niekada nebuvo girdėjęs žodžio „astronomija“; tačiau žmogaus mokslas to nežinojo ir atrado tik po tokio ilgo laiko.

TAM1897 D 51.4Dar viena mintis: kai tas Biblijos autorius pateikė tą mokslinį teiginį, kurį po 1700 metų mokslininkai pripažino esant moksliškai teisingą, ar jis visą tą laiką nebuvo lygiai toks pat tikras mokslinis teiginys, koks tapo po jo atradimo? — Be abejonės. Argi nebuvo taip ir tada, kai autorius jį užrašė? — Žinoma. Ši ištrauka yra 1 Korintiečiams 15:41:—

TAM1897 D 51.5Viena yra saulės šlovė, kita – mėnulio, o dar kita – žvaigždžių; nes viena žvaigždė skiriasi nuo kitos savo šlove.

TAM1897 D 51.6Prieš šimtą metų to nebuvo žinoma, nes maždaug prieš tiek laiko žmogus, kuris laikė save gana žinomu astronomu ir buvo taip vertinamas tarp savo bendraminčių, kritikavo tą teiginį kaip neteisingą ir kaip Biblijos autorių nežinojimo įrodymą; nes jis manė (t. y. Biblijos autorius manė), kad viena žvaigždė nuo kitos skiriasi šlove, ryškumu, o ne atstumu. Toks yra šio kritiko teiginys šiuo klausimu. Jo nuomone – ir jis kalbėjo astronomijos mokslo vardu – vienintelė priežastis, kodėl viena žvaigždė mums atrodo ryškesnė ir gražesnė už kitą, yra ta, kad viena yra arčiau mūsų nei kita, todėl mes gauname daugiau jos šviesos. Tačiau šiandien visose mokslo srityse pripažįstama tiesa, kad žvaigždės savo didybe, grožiu ir atspalviais skiriasi lygiai taip pat, kaip ir gėlės žemėje. Taigi, jeigu galėtume pamatyti visas Žemės gėles, išdėstytas prieš mus didingame lauke su visa jų šlove ir atspalvių įvairove, o tada galėtume matyti dangaus žvaigždes taip pat aiškiai, kaip matome šias gėles, pamatytume, kad vienos yra tokios pat įvairiaspalvės ir gražios kaip ir kitos. Tai žinoma dabar, bet nebuvo žinoma, kai ta ištrauka buvo parašyta korintiečiams.

TAM1897 D 51.7Dabar klausiu: ar tai nebuvo mokslinis teiginys, ar tai nebuvo mokslinės tiesos išdėstymas tą dieną, kai Paulius jį parašė ir nusiuntė į Korintą, lygiai taip pat neabejotinai, kaip ir dabar? Mokslo atradimas, kad tai buvo tiesa, nepadarė jos tiesa, taip pat nepridėjo nė dalelės prie jos svorio kaip tiesos. Jų atradimas tiesiog parodė, kad jie sužinojo kažką, kas buvo tiesa, bet ko jie nežinojo anksčiau, nes netikėjo Biblija. Jeigu jie tik būtų perskaitę tai Biblijoje, patikėję ir priėmę, tą mokslo faktą jie būtų žinoję gerokai anksčiau, nei jį atrado mokslininkai.

TAM1897 D 51.8Yra ir kitas mokslo pavyzdys: seras Izaokas Niutonas vieną dieną sėdėjo po obelimi. Obuolys nukrito nuo šakos šalia jo. Anksčiau obuoliai iš medžių buvo nukritę daugybę kartų. Jis ir anksčiau buvo matęs, kaip obuoliai krenta iš medžių. Bet tą dieną jis buvo susimąstęs ir pradėjo mąstyti. Kodėl tas obuolys nukrito? Turbūt todėl, kad Žemė turėjo tam tikrą įtaką, pritraukdama jį prie savęs. Kadangi Žemė didesnė už obuolį, ji pritraukė jį prie savęs, kai jis atsiskyrė nuo medžio. Jis pasakė: „Jei paimsiu tą obuolį ir išmesiu jį kuo aukščiau, jis vėl nukris ant žemės.“ Tada, jei būtent žemės trauka jį atvedė šį nedidelį atstumą, kai aš jį mestelėsiu kuo aukščiau ir jis vėl sugrįš, tai bus įrodymas, kad žemės trauka siekia taip toli nuo žemės, pritraukia tą daiktą ir parveda jį atgal. Jei galėčiau jį mesti į mylios aukštį, ir jis sugrįžtų, tada būtų aišku, kad ta trauka siekia mylios atstumu, kad tą daiktą sugrąžintų. Tada, sakė jis, „Jei tai tiesa, ta trauka turėtų siekti iki Mėnulio. „Įdomu, ar ji tikrai siekia Mėnulį? Eisiu ir pažiūrėsiu.“ Jis nuėjo į savo namus, atsisėdo, paėmė astronominius skaičiavimus apie Mėnulio orbitą ir atliko ilgą skaičių seriją. Bet jie nesutapo. Jis bandė vėl ir vėl, bet jie nesutapo; jam nepavyko įrodyti, kad ta įtaka siekia Mėnulį.

TAM1897 D 52.1Jis atidėjo šį reikalą maždaug dešimčiai metų, jei gerai prisimenu, kol vėl prie jo grįžo. Vieną dieną buvo paskelbti nauji Mėnulio orbitos skaičiavimai, ištaisantys kai kuriuos ankstesnių skaičių netikslumus. Kai tai buvo paskelbta, Niutonas pasakė: „Įdomu, ar tai suteiks tai, ko man reikia.“ Jis gavo skaičius, ėmėsi darbo ir atliko ilgą skaičių seriją, kuri, žinoma, mus su jumis nustebintų. Tačiau galiausiai jis pasiekė paskutinius du ar tris skaičiavimo veiksmus ir pamatė, kad viskas sutaps. Jis buvo taip sužavėtas šiuo nuostabiu faktu, kad negalėjo užbaigti skaičiavimų. Rašiklis iškrito iš jo rankos, ir jis turėjo paprašyti draugo užbaigti skaičiavimus už jį. Draugas tai padarė, ir seras Izaokas Niutonas įrodė mokslinį faktą, arba, tiksliau sakant, naują mokslą. Jis vadinamas gravitacija. Ir nuo tada jis tapo nemirtingas.

TAM1897 D 52.2Tai išties buvo didis dalykas. Tačiau tai buvo užrašyta Biblijoje du tūkstančius penkis šimtus metų prieš serui Izaokui Niutonui atrandant tai gamtoje. Gravitacija yra tiesiog visatos pusiausvyra. Tai tas principas, tas dėsnis, kaip sakytų mokslininkai, kuriuo palaikoma visatos pusiausvyra. Tai reiškia, kad kiekvienas kūnas visatoje daro įtaką kiekvienam kitam kūnui ir yra su juo subalansuotas. Ne tik kiekvienas kūnas, bet ir kiekviena materijos dalelė visatoje traukia ir daro įtaką kiekvienai kitai materijos dalelei visatoje.

TAM1897 D 52.3Fiziniame pasaulyje tai tiesiog atitinka tai, ką šią popietę aptarėme Biblijos pamokoje, kalbėdami apie gyvenimą. Mes sužinojome, kad negalima paliesti nė vieno žmogaus ar daikto, kad apie tai nebūtų žinoma visoje visatoje. Nė vienas žvirblis nenukrenta be jūsų Tėvo valios, ir tas žvirblis nenukrenta taip, kad jo kritimas nebūtų jaučiamas visoje visatoje. Tai tiesiog atitinka tą faktą.

TAM1897 D 52.4Yra ir dvasinis faktas, atitinkantis šiuos du.

TAM1897 D 52.5„Kur aš pasislėpsiu nuo Tavo Dvasios? Kur aš pabėgsiu nuo Tavo akivaizdos? Jei pakilčiau į dangų, Tu ten esi; jei pasidaryčiau lovą pragare, štai, Tu ten esi. Jei paimčiau ryto sparnus ir apsigyvenčiau tolimiausiose jūros vietose, net ten Tavo ranka mane ves, ir Tavo dešinė mane laikys.“ Psalmių 139:7–10.

TAM1897 D 52.6Kai tu ir aš mąstome teisingą mintį, ar ji pastebima kur nors kitur? Mes mąstome neteisingą mintį. Kas yra neteisinga mintis? — Nuodėmė. Kur tada prasideda nuodėmė? — Mintyje. Ar mano nuodėmė pastebima kur nors kitur visatoje, išskyrus mane patį? Kas ją suvokia? — Dievas per savo Dvasią. O, argi tada mūsų visatoje yra koks nors dvasinis faktas, kurio niekas nesuvokia? Kurio niekas nejaučia? Arba kokia mintis – gera ar bloga – kurios niekas nejaučia? Argi tada nematote gravitacijos kaip mokslo? Seras Izaokas Niutonas atrado visatoje tiesą, kuri atitinka kitas visatos tiesas.

TAM1897 D 52.7Dėsnis, kurį atrado Niutonas, yra, kaip jau sakiau, tas, kuriuo palaikoma visatos pusiausvyra. Dabar perskaitysiu Šventojo Rašto ištrauką, kuri rodo, kad tai buvo žinoma du tūkstančius penkis šimtus metų prieš Niutonui tai atrandant. Izaijo 40:12:—

TAM1897 D 52.8Kas išmatavo vandenis savo delno įduboje, dangų išmatavo delno pločiu, žemės dulkes sudėjo į matą, kalnus pasvėrė svarstyklėmis, o kalvas – svarstyklėmis?

TAM1897 D 52.9Kai kalnai ir kalvos buvo pastatyti, jie buvo subalansuoti vienas su kitu. Ar Dievas viską sutvarkė taip, kad būtų išlaikyta jų pusiausvyra? Koks yra mokslinis dėsnio, kuriuo išlaikoma daiktų pusiausvyra, pavadinimas? — Gravitacija. Apie ką tada kalbėjo Izaijas? — Apie gravitaciją. Be abejo, taip ir buvo.

TAM1897 D 52.10Mokslininkas šį faktą iliustruoja maža gėle, vadinama snieguole. Įsivaizduokite dvi gėlių rūšis, kurios dauginasi iš sėklų. Viena yra stačiomis stovinčios gėlės, kita – nuleistos gėlės. Jūs esate pastebėję, kad gėlėse aplink centrinį stiebą stovi maži stiebeliai. Taigi, stovinčiame žiede, kuris dauginasi iš sėklų, centrinis stiebelis visada yra trumpesnis už aplinkinius. Jei tai nuleistas žiedas, centrinis stiebelis yra ilgesnis už aplinkinius. Taip yra todėl, kad žiedo dulkės — žiedadulkės —, esančios ant aplinkinių stiebelių, turi nukristi ant centrinio, kitaip žiedas negalės daugintis.

TAM1897 D 52.11Taigi, stovinčiame žiede, kuris dauginasi iš sėklos, šis centrinis stiebelis turi būti trumpesnis už kitus, kad kitų stiebelių žiedadulkės galėtų nukristi ant jo. Jei jis būtų ilgesnis, žiedadulkės nukristų žemiau ir jo nepasiektų, todėl susidaryti sėklos negalėtų. Jei tai nuleistas žiedas, o šis stiebelis yra trumpesnis už kitus, žiedadulkės nukris šalia ir vėl susidaryti sėklos negalės. Taigi, kiekviename stovinčiame žiede, kuris dauginasi iš sėklos, centrinė ašis yra trumpesnė už aplinkines. Kiekviename nuleistoje žiede, kuris dauginasi iš sėklos, centrinė ašis yra ilgesnė.

TAM1897 D 53.1Snieguolė dauginasi iš sėklos. Ir nors tai yra stačia gėlė, vis dėlto centrinė ašis yra ilgesnė už aplinkines. Kaip tai gali būti? Pakartosiu dar kartą, kad jums būtų aiškiau: snieguolė yra, tiksliai tariant, stačia gėlė ir dauginasi iš sėklos. Taigi centrinė ašis turėtų būti trumpesnė už kitas. Bet ji yra ilgesnė. Kaip gi tada ji gali daugintis iš sėklos? Viešpats tai numatė. Jis taip sutvarkė, kad, nors tai ir yra stačia gėlė, ji vis dėlto pasilenktų ir nusvirtų. Todėl centrinė ašis yra ilgesnė už kitas, būtent šioje stačioje gėlėje. Ji auga ir stovi tiesiai, kol pražysta, subręsta ir tampa pasirengusi daugintis. Būtent tada ji nuleidžia galvą, o kai žiedadulkės nukrenta į savo vietą, maža gėlė vėl pakyla ir stovi.

TAM1897 D 53.2Tai savaime yra gražu; tačiau čia į žaidimą įsitraukia traukos dėsnio iliustracija. Šis mokslininkas man sako, kad tai, kas verčia gėlę nuleisti galvą, yra Žemės trauka. Tai teisinga. Kas verčia obuolį kristi? — Svoris. Bet svoris yra tiesiog trauka — iš lotynų kalbos žodžio „gravus“, reiškiančio svorį. Kas verčia tą stovinčią gėlę nuleisti galvą? — Žemės svoris. Bet kodėl Žemės svoris nepriverčia tos gėlės nuleisti galvos anksčiau? — Ach, kai Dievas sukūrė tą mažą gėlę, Jis subalansavo Žemę, taip, Jis subalansavo visatą pagal jos poreikius. Kai Dievas sukūrė tą kuklią mažą snieguolę, Jis išlaikė visatos pusiausvyrą ir pritaikė ją prie tos mažytės gėlės poreikių! Ir jei Dievas rūpinasi ta mažyte gėle, argi Jis ne daug labiau pasirūpins jumis, mažatikiai?

TAM1897 D 53.3Dabar šis mokslininkas man sako, kad jei Žemė — ir, žinoma, visata — būtų buvusi vienu svaru ar viena uncija sunkesnė nei yra, tai būtų priverstusi snieguolę nuleisti galvą anksčiau laiko; nes, būdama sunkesnė, ji būtų turėjusi didesnę įtaką jai. Ir tokiu atveju pirmoji snieguolė būtų buvusi paskutinė. Tačiau kad ta maža snieguolė galėtų gyvuoti ir džiuginti žmoniją iki pasaulio pabaigos, Dievas sukūrė visatą tiksliai pagal tos gėlės poreikius, kad, kai ateina tikslus laikas, svoris būtų lygiai pakankamas, kad ją pritrauktų. Tada, kai ji pakimba, kad galėtų įvykti dauginimasis, iš šaknų ateina kita jėga, stiebas tampa šiek tiek tvirtesnis, o gėlė įveikia gravitaciją ir stovi kaip anksčiau.

TAM1897 D 53.4Kas išmatavo vandenis savo delno įduboje, dangų išmatavo delno pločiu, žemės dulkes sudėjo į matą, kalnus pasvėrė svarstyklėmis, o kalvas – svarstyklėmis?

TAM1897 D 53.5Kas nustatė visatos pusiausvyrą? — Dievas. Izaijas tai pareiškė beveik du tūkstančius penkis šimtus metų prieš serui Izaokui Niutonui tai atradus. Ar tai nebuvo mokslinis faktas, kai Izaijas tai rašė? — Taip. Ar tai nebuvo užfiksuota per visus tuos amžius? — Taip. Ar tai visą laiką nebuvo mokslinė tiesa? — Taip, buvo. Ar tai tapo dar didesne moksline tiesa, kai Niutonas tai atrado? — Ne; mokslininkai sužinojo kažką, ko anksčiau nežinojo, bet tai visą laiką buvo užrašyta Biblijoje.

TAM1897 D 53.6Pagalvokite apie šiuos dalykus. Dievas nori, kad mes tai darytume. Jis nori, kad jūs ir aš suprastume, jog išgelbėjimas, Žodis, kurį Jis mums davė ir kuriam Jis kviečia mus skirti savo aukščiausią mąstymą, nėra koks nors nereikšmingas šalutinis klausimas, bet didžiausias dalykas, kurį pasaulis kada nors gali pažinti. Tai didžiausias dalykas, kurį pasaulio mokslas kada nors gali pažinti. Tai svarbiausias mokslas, kurį pasaulis kada nors gali pažinti.

TAM1897 D 53.7Tačiau mes neturime jo studijuoti tam, kad būtume moksliški. Mes turime jį studijuoti tam, kad būtume išgelbėti; o būti išgelbėtiems yra moksliška.