13 skyrius — Dieviškojo vedimo ženklai

GSAM 198.1„Argi Dievas bandė eiti ir paimti sau tautą iš kitos tautos vidurio, per išmėginimus, ženklus ir stebuklus, karą, galingą ranką, ištiestą ranką ir didelius siaubus, pagal visa, ką Viešpats, jūsų Dievas, padarė jums Egipto žemėje jūsų akyse? Tai buvo parodyta tau, kad žinotum, jog Viešpats yra Dievas; be Jo nėra kito.“¹

GSAM 198.2Būtent taip Viešpats veikė, paimdamas tautą iš pagoniškos tautos vidurio, kad galėtų juos išvesti ten, kur galėtų jiems paskelbti savo įstatymą ir kur galėtų jį perduoti jiems, išraižytą ant akmens plokščių. Šie stebuklai buvo padaryti ne tam, kad patenkintų jų smalsumą, bet tam, kad jie su tikrumu žinotų, jog Tas, kuris „padarė didingus dalykus Egipto žemėje, stebuklingus darbus Hamo žemėje ir baisius dalykus prie Raudonosios jūros“² ir kuris kalbėjo jiems iš Sinajaus degančios viršūnės ugnies ir dūmų, buvo niekas kitas kaip gyvasis ir tikrasis Dievas, visų daiktų Kūrėjas.

GSAM 198Mozės pašaukimas iš degančio krūmo

GSAM 198.3Pats Mozė nebūtų galėjęs paskatinti izraelitų palikti Egiptą, paprasčiausiai pasakydamas jiems: „Kai ganydavau avis dykumoje, man kilo užuojautos jums, esantiems vergovėje, ir dabar aš atėjau, kad išvesčiau jus iš Egipto, kaip bandžiau padaryti, kai nužudžiau egiptietį prieš pat pabėgdamas į Midjano žemę.“

GSAM 199.1Reikėjo degančio krūmo, kuris nesudegė, ir girdimo balso, skambančio iš liepsnų vidurio, kad net pats Mozė įsitikintų, jog būtent jis yra tas, kuris turi „eiti ir išvesti tautą iš Egipto“. Būtent tokiu nuostabiu būdu jis gavo savo užduotį, savo aukštą ir šventą pašaukimą, kurio apreiškimas iš karto pritraukė jo brolių dėmesį, parengė jų protus tam, kas turėjo įvykti, ir taip paskatino juos priimti Mozę, Dievo vardu, kaip savo vadą.

GSAM 199.2Jei kada nors nuo Gelbėtojo prisikėlimo buvo laikas, kai jo sielvartaujantiems ir nusivylusiems pasekėjams reikėjo, kad juos paguostų Jo buvimas ir padrąsinantys žodžiai, tai buvo būtent tuo metu, kai kai kurie liūdni ir persekiojami tikintieji tvirtai laikėsi tikėjimo po 1844 m. „vidurnakčio šauksmo“; ir jei gailestingas Dievas kada nors tiesiogiai bendravo su sielvartaujančiomis sielomis, atrodytų, kad tai tikrai būtų buvę būtent tokiu metu ir su tokiais žmonėmis.

GSAM 199Pažadėtas Viešpaties buvimas

GSAM 199.3Tas, kuris nėra ribojamas savo veikimo būdais ar priemonėmis ir kuris „pakilęs į dangų“³ savo bažnyčiai suteikė Dvasios dovanas, pažadėjo būti su savo pasekėjais skelbiant Evangeliją „iki pasaulio pabaigos“.

GSAM 199.4Visą laiką Viešpats buvo pasirengęs parodyti savo galią ir dovanas tiems, kurie Jo visiškai ieškojo. Argi Jis, duodamas evangelijos užduotį, nesakė: „Šie ženklai lydės tuos, kurie tiki: mano vardu jie išvarys demonus; jie kalbės naujomis kalbomis; jie ims į rankas gyvates; ir jei išgers ką nors mirtino, tai jiems nepadarys žalos; jie uždės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“?⁴

GSAM 199Dvasios dovanos reformacijos laikotarpiu

GSAM 199.5XVI amžiaus reformacijos metu ir vėlesniais laikais buvo keletas nuostabių Viešpaties galios pademonstravimų ir pranašystės dovanos apraiškų. D’Aubigné kalba apie Jono Huso pranašystes. Charlesas Buckas savo knygoje Religious Anecdotes pasakoja apie Džordžo Višarto pranašavimą 1546 metais. Džonas Veslis savo darbuose pasakoja apie Džonatano Piraho pranašystes ir jų išsipildymą. Pastorius J. B. Finley savo autobiografijoje pasakoja apie nepaprastą regėjimą ir savo paties išgydymą 1842 metų vasarą. Leidinys The Christian Advocate (metodistų) paskelbė įdomų pasakojimą apie nepaprastą regėjimą ir jo pasekmes, kurį savo tarnystės metu gavo tos bažnyčios daktaras Bondas. Tai buvo ženklai tiems, kurie nuolankiai ieškojo Viešpaties, kad Jis nepasikeitė ir kad Jis vis dar kalbės savo tautai per pranašystės dovaną.

GSAM 200Likučio bažnyčia turės pranašystės dvasią

GSAM 200.1Šventajame Rašte yra aiškių ir konkrečių teiginių, kad Viešpats ypatingai apreikš savo Dvasios dovanas, ypač pranašystės dovaną, tarp žmonių, kurie lauks Jo atėjimo. Pirmasis tekstas, į kurį atkreipiame dėmesį, randamas laiške korintiečiams ir skamba taip: „Aš visada dėkoju savo Dievui už jus dėl Dievo malonės, kuri jums suteikta per Jėzų Kristų; kad viskuo jūs esate praturtinti per Jį, visais žodžiais ir visu pažinimu; kaip ir Kristaus liudijimas buvo patvirtintas jumyse: taip, kad jūs niekuo neatsiliktumėte dovanų atžvilgiu; laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo; kuris ir jus sustiprins iki galo, kad būtumėte nepeiktini mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dieną.“⁵

GSAM 200.2Apreiškime skaitome apie „likutį“ – paskutinę evangelijos bažnyčią: „Drakonas įniršo ant moters [bažnyčios] ir nuėjo kariauti su jos palikuonių likučiu, kurie laikosi Dievo įsakymų ir turi Jėzaus Kristaus liudijimą.“⁶ Koks yra tas „Jėzaus liudijimas“, klausiame, kurį turi turėti paskutinioji bažnyčia ir kuris, būdamas patvirtintas, paruošia kelią visų Dvasios dovanų apsireiškimui? Atsakymą į šį klausimą randame angelo liudijime Jonui Patmo saloje: „Aš parpuoliau prie jo kojų, norėdamas jį pagarbinti. O jis man tarė: Žiūrėk, nedaryk to: aš esu tavo ir tavo brolių, turinčių Jėzaus liudijimą, bendratarnis; garbink Dievą, nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia.“⁷

GSAM 201.1Šis angelo pateiktas apibrėžimas rodo, kad būtent „pranašystės dvasia“, pasireiškianti bažnyčioje, kuri laukia Kristaus, paruošia kelią visoms dovanoms, ir kad karas vyksta prieš „likučio“ bažnyčią būtent dėl to, kad ji turi tą dovaną savo gretose.

GSAM 201Pauliaus liudijimas apie dovanas

GSAM 201.2Paulius laiške tesalonikiečiams nurodo, kad Viešpaties diena – galutinio teismo vykdymo diena – užklups mases „kaip vagis naktį“; tačiau ji taip neužklups Viešpaties ištikimų vaikų, nes jie yra „šviesos vaikai ir dienos vaikai“. Tarp savo pamokymų tiems budriems žmonėms jis sako: „Neslopinkite Dvasios. Neniekinkite pranašavimų. Viską išbandykite; laikykitės to, kas gera.“⁸

GSAM 201.3Apie graikų žodį propheteias, čia išverstą kaip pranašavimus, Greenfield savo Greek Lexicon rašo: „Pranašystės dovanos naudojimas šia prasme, 1 Tesalonikiečiams 5:20.“ Su tuo sutinka ir Parkhursto, Robinsono bei Liddello ir Scotto žodynai. Taigi tai yra aiškus liudijimas, kad tikroji pranašystės dovana bus su bažnyčia, laukiančia Kristaus antrojo atėjimo. Įspėjimas yra ne paniekinti tą dovaną, bet ją išbandyti; radus gerą jos pasireiškimą, „laikytis“ jos.⁹

GSAM 201Pažado išsipildymas

GSAM 201.4Anksčiau jau pažymėjome, kaip Viešpats pradėjo apreikšti pranašystės dovaną skelbiant pirmojo ir antrojo angelų žinias. Ši dovana dar labiau išsivystė nuo 2300 dienų pabaigos. Viešpats šiam tikslui pasirinko savo paties įrankį, savo tarnaite pasirinkdamas tą, kuri ne tik atidavė Jam viską, bet ir kurios gyvybė kabėjo ant plauko – „silpniausią iš silpniausių“¹⁰. Nepraėjus nė dviem mėnesiams po to laiko pabaigos, Ellen G. Harmon iš Portlando, Meino valstijoje, tuomet buvusi vos apie septyniolikos metų amžiaus, pradėjo gauti apreiškimus iš Viešpaties.

GSAM 202.1Kadangi turėjau progą pasikalbėti su tais, kurie gyveno Portlande pirmojo regėjimo metu, ir taip pat buvau pažįstamas su ponia Haines, kurios namuose panelė Harmon patyrė savo pirmąjį regėjimą, papasakosiu faktus taip, kaip juos man perdavė tie žmonės.

GSAM 202.2Tuo metu panelė Harmon buvo labai kritinės sveikatos būklės. Jau keletą savaičių ji beveik negalėjo kalbėti garsiau nei pašnibždomis. Vienas gydytojas nusprendė, kad jos liga yra edeminė tuberkuliozė. Jis sakė, kad jos dešinysis plautis yra suiręs, o kairysis – smarkiai pažeistas, taip pat kad yra paveikta širdis. Jis teigė nemanantis, kad ji galėtų gyventi ilgiau nei labai trumpą laiką, ir kad ji gali mirti bet kuriuo metu. Gulėdama ji vos galėjo kvėpuoti. Naktį ji galėdavo pailsėti tik tada, kai lovoje būdavo pakelta taip, kad beveik sėdėtų. Dažni kosulio priepuoliai ir kraujavimas iš plaučių labai susilpnino jos fizinę jėgą.

GSAM 202Panelės Harmon pirmasis regėjimas

GSAM 202.3Tuo metu, kai ji patyrė pirmąjį regėjimą, ji gyveno ponios Haines namuose. Buvo rytas, ir jos dalyvavo šeimos pamaldose. Ten buvo penkios moterys, visos – tikėjimo seserys. Kitos jau buvo pasimeldusios, o panelė Harmon meldėsi pašnibždomis, kai Dievo galia nužengė nuostabiausiu būdu, akivaizdžiai paveikdama visas ten buvusias, ir akimirksniu ji nebejautė nieko, kas vyko aplink ją – ji patyrė regėjimą.

GSAM 202.4Kitoje susirinkimo sesijoje ji papasakojo Portlando tikintiesiems, kas jai buvo parodyta. Jie buvo visiškai įsitikinę, kad tai buvo iš Viešpaties. Tuo metu Portlande buvo apie šešiasdešimt žmonių, kurie pripažino tai kaip Viešpaties darbą. Tiek regėjimą, tiek jo pasakojimą lydėjo galia, kuri galėjo kilti tik iš Dievo. Ją nuolat apėmė iškilmingas amžinųjų dalykų jausmas, ir ji atrodė persmelkta neapsakomo nuostabos jausmo, kad tokia jauna ir silpna kaip ji galėjo būti išrinkta įrankiu, per kurį Viešpats perduos šviesą savo tautai. Ji teigė, kad regėjimo metu jai atrodė, jog ją supa spinduliuojantys angelai šlovingose dangaus salėse, kur visur vyrauja džiaugsmas ir ramybė, ir kad buvo liūdna pabusti į šio mirtingojo gyvenimo nepatenkinančią tikrovę.

GSAM 203Pirmojo regėjimo santrauka

GSAM 203.1Ši trumpa jos pirmojo regėjimo santrauka, kaip ji pati papasakojo tikintiesiems Portlande, suteiks tam tikrą supratimą apie visų regėjimų pobūdį:—

GSAM 203.2„Man meldžiantis, mane apėmė Dievo galia, kokios dar niekada nebuvau pajutusi. Mane apgaubė šviesa, ir aš vis aukščiau ir aukščiau kylau nuo žemės. Aš atsigręžiau ieškoti pasaulyje esančių Advento žmonių, bet jų neradau, kai balsas man tarė: ‚Pažiūrėk dar kartą ir pažiūrėk šiek tiek aukščiau.‘ Tuomet aš pakėliau akis ir pamačiau tiesų ir siaurą taką, iškilusį aukštai virš pasaulio. Šiuo taku Advento žmonės keliavo į miestą, esantį tolimiausiame tako gale. Jų užnugaryje, tako pradžioje, buvo pastatyta ryški šviesa, apie kurią angelas man pasakė, kad tai yra ‚vidurnakčio šauksmas‘. Ji švietė visą kelią ir apšvietė jų kojas, kad jie nesukluptų. Ir jei jie laikydavo akis nukreiptas į Jėzų, kuris ėjo tiesiai priešais juos, vesdamas juos į miestą, jie buvo saugūs. Tačiau netrukus kai kurie pavargo; jie sakė, kad miestas yra labai toli, ir tikėjosi į jį įžengti jau anksčiau. Tada Jėzus juos padrąsindavo pakeldamas savo šlovingą dešinę ranką, ir iš jo rankos sklido ryškus šviesos spindulys, kuris bangavo virš Advento žmonių, o jie šaukė: Aleliuja! Kiti neapdairiai neigė šviesą už savo nugaros ir sakė, kad ne Dievas juos atvedė taip toli. Šviesa už šių žmonių nugaros užgeso, palikdama jų kojas visiškoje tamsoje, ir jie suklupo, nukreipė žvilgsnį nuo tikslo, prarado Jėzų iš akiračio ir nukrito nuo kelio žemyn į tamsų ir nedorą pasaulį apačioje. Netrukus išgirdome Dievo balsą, panašų į daugybės vandenų šniokštimą, kuris mums paskelbė Jėzaus atėjimo dieną ir valandą. Gyvieji šventieji atpažino ir suprato tą balsą, o nedorėliai manė, kad tai perkūnas ir žemės drebėjimas. Kai Dievas paskelbė tą laiką, Jis išliejo ant mūsų Šventąją Dvasią, ir mūsų veidai ėmė švytėti bei spindėti Dievo šlove, kaip ir Mozės, kai jis nusileido nuo Sinajaus kalno.“¹¹

GSAM 204Ponios White būklės aprašymas regėjimo metu

GSAM 204.1Prieš toliau sekdami šį jaudinantį pasakojimą apie šį nuostabų Dievo Dvasios apsireiškimą, pateiksiu keletą faktų, susijusių su regėjimais. Pirmą kartą ponią E. G. White (buvusią panelę Harmon) pamačiau 1852 m. spalio mėnesį. Tą dieną mačiau ją regėjime, kuris truko daugiau nei valandą. Nuo to laiko turėjau privilegiją matyti ją regėjime apie penkiasdešimt kartų. Buvau šalia, kai gydytojai ją apžiūrėdavo, kai ji būdavo tokioje būsenoje, ir man yra malonu liudyti apie tai, ką mačiau ir žinau. Tikiuosi, kad šio atvejo faktų pasakojimas nebus lengvabūdiškai atmestas dėl atsitiktinių prielaidų tų, kurie niekada nematė jos tokioje būsenoje.

GSAM 204.2Pereidama į regėjimą, ji tris kartus sušunka užburiančius „Šlovė!“ šūksnius, kurie aidu atsiliepia ir vėl atsiliepia; antrasis, o ypač trečiasis, yra silpnesnis, bet jaudinantis labiau nei pirmasis, o balsas primena balsą to, kuris yra gana toli nuo tavęs ir vos girdimas. Maždaug keturias ar penkias sekundes ji atrodo nugrimztanti tarsi apalpusi arba praradusi jėgas; tada ji tarsi akimirksniu prisipildo viršžmogiškos jėgos, kartais iš karto atsistodama ant kojų ir vaikščiodama po kambarį. Ji dažnai judina plaštakas ir rankas, rodydama į dešinę ar į kairę, kai pasuka galvą. Visi šie judesiai atliekami labai grakščiai. Kad ir kokioje padėtyje būtų plaštaka ar ranka, niekam neįmanoma jos pajudinti. Jos akys visada atmerktos, bet ji nemirksėja; galva pakelta, ir ji žiūri į viršų ne tuščiu žvilgsniu, o su malonia veido išraiška, besiskiriančia nuo įprastos tik tuo, kad atrodo, jog ji įdėmiai žiūri į kokį nors tolimą objektą. Ji nekvėpuoja, tačiau jos pulsas plaka reguliariai. Jos veido išraiška maloni, o veido spalva tokia pat rausva kaip ir įprastomis aplinkybėmis.

GSAM 205Palyginimas su Danieliaus aprašymu

GSAM 205.1Jos būklė, susijusi su kvėpavimu, jėgų praradimu ir stiprėjimu, kai ją paliečia Dievo angelas, visiškai sutampa su aprašymu, kurį pateikė pranašas Danielius apie savo patirtį regėjime, sakydamas: „Todėl likau vienas ir mačiau šį didingą regėjimą, o manyje nebeliko jėgų; nes mano grožis manyje virto puvimu, ir aš nebeturėjau jėgų.“ „Juk kaip gi šito mano Viešpaties tarnas gali kalbėtis su šiuo savo viešpačiu? Nes man iš karto neliko jėgų, ir kvėpavimo man nebeliko. Tada vėl atėjo ir palietė mane kažkas, panašus į žmogų, ir jis mane sustiprino bei tarė: O labai mylimas žmogau, nebijok: ramybė tau; būk stiprus, taip, būk stiprus. Ir kai jis man tarė, aš sustiprėjau ir pasakiau: Tegul mano Viešpats kalba, nes tu mane sustiprinai.“¹²

GSAM 205LIUDININKŲ PARODYMAI

GSAM 205M. G. Kellogg, medicinos daktaras

GSAM 205.2Kalbant apie ponios White būklę regėjimo metu, verta pateikti keletą liudytojų parodymų. Pirmasis yra iš M. G. Kelloggo, M.D., kuris mini pirmąjį regėjimą, įvykusį Mičigane 1853 m. gegužės 29 d. susirinkime, surengtame Tyrone, Livingston apygardoje. Jis sako:—

GSAM 206.1„Sesuo White buvo regėjime apie dvidešimt minučių arba pusvalandį. Kai ji pasinėrė į regėjimą, atrodė, kad kiekvienas iš susirinkusiųjų pajuto Dievo galią ir buvimą, o kai kurie iš mūsų iš tiesų jautė, kaip Dievo Dvasia galingai nusileidžia ant mūsų. Šabo rytą, apie devintą valandą, mes dalyvavome maldoje ir bendruomenės susirinkime. Brolis White’as, mano tėvas ir sesuo White jau buvo pasimeldę, o aš tuo metu taip pat meldžiausi. Nebuvo jokio susijaudinimo, jokių demonstracijų. Tačiau mes nuoširdžiai maldavome Dievą, kad Jis palaimintų susirinkimą savo buvimu ir kad palaimintų darbą Mičigane. Kai sesuo White išleido tą triumfuojantį šūksnį ‚Šlovė! š-l-o-v-ė-! š-l-o-v-ė-!‘, kurį jūs taip dažnai girdėjote jai patenkant į regėjimą, brolis White atsistojo ir pranešė susirinkusiems, kad jo žmona yra regėjime. Paaiškinęs, kaip vyksta jos regėjimai, ir kad ji regėjimo metu nekvėpuoja, jis pakvietė visus, kurie to norėtų, prieiti ir ją apžiūrėti. Gydytojas Drummondas, kuris taip pat buvo Pirmosios dienos adventistų pamokslininkas ir kuris (prieš pamatydamas ją regėjime) buvo pareiškęs, kad jos regėjimai yra hipnotinės kilmės ir kad jis pats galėtų sukelti jai regėjimą, žengė į priekį ir, atlikęs nuodugnų patikrinimą, labai išbalęs pastebėjo: ‚Ji nekvėpuoja!‘

GSAM 206.2„Esu visiškai įsitikinęs, kad ji tuo metu, būdama regėjime, nekvėpavo, kaip ir per keletą kitų regėjimų, kuriuos ji patyrė man esant šalia. Išėjimas iš regėjimo buvo toks pat ryškus kaip ir įėjimas į jį. Pirmasis požymis, kad regėjimas baigėsi, buvo tai, kad ji vėl pradėjo kvėpuoti. Pirmasis jos įkvėpimas buvo gilus, ilgas ir pilnas, rodantis, kad jos plaučiai buvo visiškai tušti. Po pirmojo įkvėpimo praėjo kelios minutės, kol ji įkvėpė antrą kartą, kuris užpildė plaučius lygiai taip pat, kaip ir pirmasis; tada buvo dviejų minučių pauzė ir trečiasis įkvėpimas, po kurio kvėpavimas tapo natūralus.“ Pasirašė: „M. G. Kellogg, M.D., Battle Creek, Mičiganas, 1890 m. gruodžio 28 d.“

GSAM 207F. C. Castle

GSAM 207.1Pateikiame šį liudijimą asmens, kuris buvo liudininkas, kai 1853 m. vasarą Stowe, Vermonte, buvo atliekamas medicininis ponios White tyrimas, jai patiriant regėjimą. Jis sako:—

GSAM 207.2„Ten buvo gydytojas, kuris, remdamasis savo išmintimi ir žiniomis, atliko jai tyrimą, siekdamas nustatyti apsireiškimo priežastį. Uždegta žvakė buvo prikišta arti jos plačiai atvertų akių; nė vienas akies raumuo nepajudėjo. Tada jis patikrino jos pulsą, taip pat kvėpavimą, tačiau kvėpavimo nebuvo. Rezultatas buvo toks, kad jis įsitikino, jog to negalima paaiškinti remiantis natūraliais ar moksliniais principais.“ Pasirašė „F. C. Castle“.

GSAM 207D. H. Lamson

GSAM 207.3Šie liudijimai susiję su apžiūra, atlikta tuo metu, kai ponia White buvo regėjimo būsenoje, susirinkime, vykusiame pastoriaus Jameso White’o namuose, Monro gatvėje, Ročesteryje, Niujorke, 1854 m. birželio 26 d.:—

GSAM 207.4„Tuomet man buvo septyniolika metų. Man atrodo, kad beveik galiu išgirsti tuos jaudinančius šūksnius ‚Š-l-o-v-ė!‘, kuriuos ji ištarė. Tada ji nusileido ant grindų – ne nukrito, o švelniai nusileido – ir buvo palaikoma vieno iš palydovų rankose. Įėjo du gydytojai – senas vyras ir jaunas vyras. Brolis White’as labai norėjo, kad jie atidžiai apžiūrėtų seserį White, ir jie tai padarė. Buvo atneštas veidrodis, ir vienas iš jų laikė jį virš jos burnos, kol ji kalbėjo; tačiau labai greitai jie tai nutraukė ir pasakė: ‚Ji nekvėpuoja.‘ Tada jie atidžiai apžiūrėjo jos šonus, kol ji kalbėjo, ieškodami gilaus kvėpavimo požymių, bet jų nerado. Kai jie baigė šią apžiūros dalį, ji atsistojo ant kojų, vis dar būdama regėjimo būsenoje, aukštai iškėlusi Bibliją, vartydama iš vienos ištraukos į kitą, teisingai cituodama, nors akys žvelgė į viršų ir tolyn nuo knygos.

GSAM 208.1„Ji matė septynias paskutines bausmes. Tada ji pamatė šventųjų triumfą, ir jos triumfo šūksnius man atrodo, kad girdžiu net dabar. Apie šiuos faktus aš laisvai liudiju.“ Pasirašė: „Pastorius D. H. Lamsonas, Hillsdale, Mičiganas, 1893 m. vasario 8 d.“

GSAM 208Ponia Drusilla Lamson

GSAM 208.2Dar vienas liudijimas apie tą patį medicininį tyrimą pateikiamas ponios Drusillos Lamson, pastoriaus Lamsono pusbrolio našlės ir Clifton Springs, Niujorko valstijos, sanatorijos prižiūrėtojos. Kalbėdama apie 1854 m. birželio 26 d. susirinkimą, ji sako:—

GSAM 208.3„Prisimenu susirinkimą, kurio metu buvo atliktas bandymas, būtent siekiant patikrinti tai, ką brolis White’as dažnai sakydavo, kad sesuo White, būdama regėjime, nekvėpavo, tačiau negaliu prisiminti ten buvusio gydytojo vardo... Tai turėjo būti daktaras Flemingas, nes jis buvo tas gydytojas, kurio kartais buvo prašoma patarimo. Tačiau jis dabar jau miręs. Galiu pasakyti tik tiek, kad bandymas buvo atliktas, o ant veidrodžio nebuvo matyti jokių kvėpavimo požymių.“ Pasirašė: „Drusilla Lamson, Clifton Springs, Niujorkas, 1893 m. kovo 9 d.“

GSAM 208.4Dar vienas liudijimas iš asmens, kuris buvo minėtame įvykyje:—

GSAM 208David Seeley

GSAM 208.5„Šiuo dokumentu patvirtinu, kad perskaičiau minėtus Davido Lamsono ir ponios Drusillos Lamson liudijimus dėl gydytojo pareiškimo, kai jis 1854 m. birželio 26 d. apžiūrėjo ponią E. G. White, jai esant regėjime. Aš dalyvavau tame susirinkime ir buvau apžiūros liudininkas. Sutinku su tuo, ką teigia brolis ir sesuo Lamsonai, ir norėčiau pridurti, kad apžiūrą atliko daktaras Flemingas ir kitas jaunesnis gydytojas. Kai ponia White atsistojo, kaip jie teigė, cituodama Šventojo Rašto ištraukas, daktaras Flemingas paprašė uždegtos žvakės. Jis laikė šią žvakę kuo arčiau jos lūpų, kad nesudegintų, ir tiesiai priešais jos kvėpavimą, jei ji kvėpuotų. Liepsna nė truputėlio nesudrebėjo. Tada daktaras pabrėžtinai pasakė: ‚Tai visam laikui išsprendžia klausimą – jos kūne nėra kvėpavimo.‘“ Pasirašė: „David Seeley, Fayette, Ajova, 1897 m. rugpjūčio 20 d.“

GSAM 209Ponas ir ponia A. F. Fowler

GSAM 209.1Šie pareiškimai susiję su apžiūra, atlikta, kai ponia White patyrė regėjimą Valdrono salėje, Hilsdeile, Mičigane, 1857 m. vasario mėnesį. Daktaras Lordas, Hilsdeilio gydytojas, turintis penkiasdešimties metų darbo patirtį, atliko labai kruopščią apžiūrą, apie kurią pateikiu šiuos liudijimus:—

GSAM 209.2„Mes buvome ten, kai (1857 m. vasario mėn.) sesuo E. G. White patyrė regėjimą Valdrono salėje, Hilsdeile. Daktaras Lordas atliko tyrimą ir pasakė: ‚Jos širdis plaka, bet kvėpavimo nėra. Yra gyvybės ženklų, bet plaučiai neveikia; negaliu paaiškinti šios būklės.‘“ Pasirašė: „A. F. Fowler, ponia A. F. Fowler, Hilsdeilas, Mičiganas, 1891 m. sausio 1 d.“

GSAM 209C. S. Glover

GSAM 209.3Čia pateikiamas dar vienas pareiškimas apie tą patį regėjimą:—

GSAM 209.4„Aš buvau ten, kai sesuo White patyrė minėtą regėjimą Valdrono salėje, Hilsdeile. Be minėto pareiškimo, girdėjau gydytoją sakant, kad sesers White būklė regėjime buvo ‚už jo žinių ribų‘. Jis taip pat pasakė: ‚Čia yra kažkas antgamtinio.‘“ Pasirašė: „C. S. Glover, Battle Creek, Mičiganas, 1891 m. sausio 19 d.“

GSAM 209Ponas ir ponia Carpenter

GSAM 209.5Štai trečiasis pareiškimas dėl to paties atvejo:—

GSAM 209.6„Šiuo dokumentu patvirtiname, kad 1857 m. vasario mėn. buvome Valdrono salėje, Hilsdeile, Mičigane, kai ponia E. G. White patyrė regėjimą, ir kai ji buvo toje būsenoje, ją apžiūrėjo daktaras Lordas, o mes išgirdome jo viešą pareiškimą dėl šio atvejo, kaip jį pateikė brolis ir sesuo Fowleriai.“ Pasirašė: „W. R. Carpenter, Eliza Carpenter, Noblesville, Ind., 1891 m. rugpjūčio 30 d.“

GSAM 210D. T. Bourdeau

GSAM 210.1Dabar norėtume atkreipti jūsų dėmesį į bandymą, atliktą tuo metu, kai ponia White patyrė regėjimą Bako Bridže, Sent Lorenso apygardoje, Niujorke:—

GSAM 210.2„1857 m. birželio 28 d. pirmą kartą mačiau seserį Ellen G. White, patiriančią regėjimą. Aš netikėjau regėjimais; tačiau viena iš aplinkybių, kurias galėčiau paminėti, įtikino mane, kad jos regėjimai buvo iš Dievo. Norėdamas įsitikinti, ar ji kvėpuoja, ar ne, pirmiausia uždėjau ranką ant jos krūtinės pakankamai ilgai, kad įsitikinčiau, jog plaučiai nekyla labiau, nei būtų kilę, jei ji būtų buvusi lavonas. Tada paėmiau ranką ir uždėjau ją ant jos burnos, suspaudęs jos šnerves tarp nykščio ir rodomojo piršto, taip, kad jai būtų buvę neįmanoma nei iškvėpti, nei įkvėpti oro, net jei ji būtų to norėjusi. Taip laikiau ją ranka apie dešimt minučių – pakankamai ilgai, kad įprastomis aplinkybėmis ji būtų uždususi; tačiau šis išbandymas jai neturėjo jokio poveikio. Nuo tada, kai tapau šio nuostabaus reiškinio liudininku, nė karto nesu buvęs linkęs abejoti jos regėjimų dieviška kilme.“ Pasirašė: „D. T. Bourdeau, Battle Creek, Mičiganas, 1891 m. vasario 4 d.“

GSAM 210Dvasinis mediumas gydytojas, tikrinantis regėjimą

GSAM 210.3Paminėsiu dar vieną medicininį tyrimą, kurio liudininku buvau Parkvilyje, Sent Džozefo apygardoje, Mičigane, 1861 m. sausio 12 d.

GSAM 210.4Poniai White baigus pamokslą, skirtą didelei tikinčiųjų miniai, susirinkusiai adventistų susirinkimų namuose, Dievo palaima ją apėmė nepaprastai stipriai, ir ji, sėdėdama kėdėje, buvo nunešta į regėjimą. Ten buvo ir daktaras Brownas – fiziškai sveikas, stiprus vyras, dvasinis mediumas. Jis buvo sakęs, kad jos regėjimai yra tokie patys kaip dvasinio mediumo patirtys ir kad, jei ji patirtų regėjimą ten, kur jis yra, jis galėtų ją iš jo išvesti per vieną minutę. Buvo pakviesti visi, kurie to norėjo, prieiti ir patys įsitikinti jos būkle, kol ji buvo regėjime. Daktaras priėjo, bet dar nebaigęs net pusės apžiūros, jis tapo mirtinai blyškus ir drebėjo kaip drebulės lapas. Pastorius White paklausė: „Ar daktaras praneš apie jos būklę?“ Jis atsakė: „Ji nekvėpuoja“, ir skubiai nuskubėjo prie durų. Tie, kurie stovėjo prie durų ir žinojo apie jo pasigyrimus, tarė: „Grįžk atgal ir padaryk, kaip sakei, kad padarysi – išvesk tą moterį iš regėjimo.“ Labai susijaudinęs jis sugriebė durų rankeną, bet jam nebuvo leista jų atidaryti, kol prie durų stovintieji paklausė: „Daktare, kas yra?“ Jis atsakė: „Tik Dievas žino; išleiskite mane iš šio namo“, – ir išėjo.

GSAM 211.1Buvo akivaizdu, kad dvasia, kuri veikė jį kaip mediumą, nebuvo ramesnė esant jėgai, kuri valdė ponią White regėjime, nei buvo demonų apsėstieji Gelbėtojo laikais, kurie klausė: „Ar tu atėjai čia, kad mus kankintum anksčiau laiko?“¹³

GSAM 211.2Šiose aplinkybėse matomas panašumas į tą, kuris užfiksuotas pranašo Danieliaus patirtyje. Kai jis, vedamas Viešpaties Dvasios, įžengė į regėjimą, ten buvę chaldėjai – pagonys, nepažįstantys tos Dvasios – labai išsigando ir „pabėgo pasislėpti“.¹⁴

GSAM 211Panelei Harmon buvo liepta papasakoti apie savo regėjimus

GSAM 211.3Maždaug po savaitės nuo pirmojo regėjimo, susirinkime, surengtame jos tėvo namuose, panelė Harmon patyrė antrąjį regėjimą, kuriame jai buvo liepta kitiems paskelbti tai, kas jai buvo apreikšta. Ji labai sutriko, nežinodama, kaip galėtų įvykdyti Viešpaties įsakymą. Jos sveikata buvo tokia prasta, kad ji kentė tikrus fizinius skausmus, ir, atrodė, jai liko gyventi neilgai. Jai buvo vos septyniolika metų, ji buvo maža ir gležna, nepripratusi prie visuomenės, o iš prigimties tokia drovi ir uždara, kad jai buvo skausminga susitikti su nepažįstamais žmonėmis. Ji keletą dienų ir iki pat vėlyvos nakties nuoširdžiai meldėsi, kad ši našta būtų pašalinta ir užkrauta kam nors kitam, labiau pajėgiam ją nešti. Tačiau pareigos šviesa niekada nepasikeitė, o angelo žodžiai skambėjo nuolat: „Pranešk kitiems tai, ką tau apreiškiau.“

GSAM 212.1Būdama tokioje sumišusioje būsenoje, panelė Harmon dalyvavo dar viename susirinkime, surengtame jos tėvo namuose. Šiame susirinkime visi susirinkusieji vieningai nuoširdžiai meldėsi už ją, ir ji dar kartą pasišventė Viešpačiui bei pajuto norą būti panaudota Jo šlovei. Meldžiantis, tiršta tamsa, kuri ją buvo apgaubusi, išsisklaidė; ir, kaip ji vėliau pasakojo, ryškus šviesos spindulys, tarsi ugnies kamuolys, artėjo prie jos, o kai jis užliejo ją, jos jėgos išseko, ir jai atrodė, tarsi ji būtų Jėzaus ir angelų akivaizdoje. Vėl buvo pakartota: „Pranešk kitiems tai, ką tau apreiškiau.“ Ji pasakojo, kad nuoširdžiai maldavo, jog jei jai teks eiti ir papasakoti, ką Viešpats jai parodė, ji būtų apsaugota nuo išdidumo. Tada angelas jai pasakė, kad jos malda buvo išklausyta ir kad, jei jai grėstų išdidumo pavojus, ji susirgtų. Angelas jai tarė: „Jei ištikimai perteiksi žinią ir ištversi iki galo, valgysi iš gyvybės medžio vaisių ir gersi iš gyvybės vandens upės.“

GSAM 212Panelės Harmon vizitas į Polandą, Meino valstijoje

GSAM 212.2Panelei Harmon buvo parodyta, kad ji privalo vykti į Polandą, Meino valstijoje, ir papasakoti apie savo regėjimą. Kitą dieną po šio trečiojo regėjimo, visiems netikėtai, jos svainis atvažiavo prie jos tėvo namų durų ir pasiūlė ją nuvežti į Polandą. Ten ji surengė susirinkimą, kurio metu papasakojo apie regėjimą. Hazenas Fossas¹⁵, būdamas nusiminęs, nesutiko dalyvauti pamaldose, tačiau, prikišęs ausį prie durų iš lauko, išgirdo ją pasakojant apie regėjimą ir tarė: „Regėjimas, kurį ji papasakojo, yra taip panašus į tai, kas buvo parodyta man, kaip tik gali sutapti dviejų žmonių aprašymai to paties dalyko.“ Kitą rytą jis netikėtai sutiko panelę Harmon ir pasakė jai, kad ji turi „ištikimai nešti šią naštą ir pasakoti liudijimus, kuriuos Viešpats jai duos, ir Dievas jos nepaliks“. Kitiems jis sakė: „Tai yra tas įrankis, kuriam Viešpats uždėjo šią naštą.“ Jis tikrai turėjo tai žinoti, nes regėjime, kuriame jam buvo pasakyta, kad našta buvo „pašalinta“ nuo jo, jis buvo matęs tą asmenį.

GSAM 213.1Nuo to laiko panelė Harmon dirbo keliaudama iš vienos vietos į kitą Naujosios Anglijos valstijose, pasakodama tai, kas jai buvo parodyta. Kai kuriais atvejais regėjime jai buvo pasakyta, kur eiti, taip pat nurodyta, su kokiais sunkumais ji susidurs. Jos žinios buvo visų pirma papeikimai tiems, kurie nukrypo į doktriną apie dvasinį Kristaus atėjimą, ir raginimas visiems laikytis ankstesnės patirties.

GSAM 213.2Apie savo patirtį ji sako: „Kai kurie visiškai susilaikė nuo darbo ir pašalino iš bendruomenės visus, kurie nepriėmė jų požiūrio šiuo klausimu... Dievas apreiškė man šias klaidas regėjime ir pasiuntė mane pas savo nuklydusius vaikus, kad jas paskelbčiau; tačiau daugelis jų visiškai atmetė šią žinią ir apkaltino mane prisitaikymu prie pasaulio. Kita vertus, nominalūs adventistai apkaltino mane fanatizmu, ir aš buvau neteisingai, o kai kurių atveju – piktavališkai, pateikta kaip to fanatizmo lyderė, kurį iš tikrųjų stengiausi panaikinti.“¹⁶ Apie tai išsamiau sužinosime kitame skyriuje.