5 skyrius — Žinia apie antrąjį atėjimą

GSAM 93.1„Dabar pasimokykite iš figmedžio palyginimo: kai jo šakos dar minkštos ir išleidžia lapus, žinote, kad vasara arti; taip pat ir jūs, kai pamatysite visa tai, žinokite, kad tai [paraštėje: jis] arti, net prie durų. Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, kol visa tai išsipildys. Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.“¹

GSAM 93.2Šiame Šventojo Rašto fragmente mūsų dėmesys nukreipiamas į laiką, kai galima sužinoti, kad Kristaus atėjimas yra „prie durų“, su tokiu pačiu įsitikinimu, su kokiu žinome, kad vasara artėja, kai matome, kaip išsiskleidžia pirmieji švelnūs jauni lapai. Taip pat galima žinoti, kad esame atėję į tą kartą, kuri neišnyks iš veiklos arenos, kol pats Kristus neatvyks. Kai ateina laikas suprasti šį palyginimą, neabejotinai tiesa, kad tai yra Viešpaties laikas pakelti mokytojus, kurie mokytų šio palyginimo. Čia taip pat tinka apaštalo klausimas, užduotas kitu atveju: „Kaip jie išgirs be skelbėjo? Ir kaip jie skelbs, jei nebus siųsti?“²

GSAM 93Ženklų laikas

GSAM 93.3Ankstesniame skyriuje matėme, kaip buvo gauta žinia apie 2300 dienų laikotarpio pabaigą ir kad jis tęsiasi iki „Jo teismo valandos“. Šiame pateiktame palyginime esame atvesti prie Viešpaties laiko, skirto šio palyginimo ir „teismo“ žinios skelbimui pasauliui. Papasakojęs apie didelį „suspaudimą“, kuris turėjo ištikti jo tautą ir kuris turėjo būti „sutrumpintas“, Gelbėtojas tarė: „Iš karto po tų dienų sunkumo saulė aptems, mėnulis nebeduos savo šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus jėgos bus sukrėstos; tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas.“³

GSAM 94.1Atkreipkite dėmesį, kad apie paskutinį paminėtą ženklą nesakoma, jog tai yra jo atėjimo ženklas; bet ženklas, kad Žmogaus Sūnus yra ten, kad matomas ateinantis. Šiame tekste kaip ženklai, kuriais remiantis reikia tikėti jo artėjančiu atėjimu, pateikiami įvykiai, susiję su saule, mėnuliu ir žvaigždėmis. Kiti įvykiai, kurie seka po to, vyksta susiję su jo tikruoju atėjimu dangaus debesyse. Taigi iškart po trečiojo iš šių ženklų – to, kuris susijęs su žvaigždėmis – ateina Viešpaties laikas pakelti savo mokytojus, kad jie mokytų, jog Kristaus atėjimas yra prie durų.

GSAM 94.2Dabar apie šių ženklų pasirodymo laiką: saulė turėjo aptemti iškart po suspaudimo.⁴ Kaip rašo Morkus, tai turėjo įvykti „tomis dienomis, po to suspaudimo“.⁵ Mūsų Gelbėtojas buvo pasakęs, kad dienos turės būti sutrumpintos. Pagal Marijos Teresės dekretą ir 1773–1776 m. Tolerancijos aktus bažnyčios persekiojimo įkarštis buvo sutrumpintas. Nors persekiojanti valdžia išlaikė civilinės valdžios kontrolę iki 1798 m., jos persekiojimai baigėsi apie 1773 m. Palyginus Gelbėtojo teiginius, pirmasis iš šių ženklų turėtų būti datuojamas laikotarpiu tarp 1773 ir 1798 m.

GSAM 94Tamsioji diena ir naktis

GSAM 94.31780 m. gegužės 19 d. saulė antgamtiniu būdu aptemo. Tai nebuvo užtemimas, nes mėnulis buvo pilnas dieną prieš tai. Nepaisant to, nuo vienuolikos valandų ryto iki vienuolikos valandų vakaro visą Jungtinių Valstijų šiaurės rytinę dalį apgaubė tamsa. Tąkart ne tik saulė aptemo, bet ir mėnulis atsisakė atspindėti saulės šviesą. Tai buvo tamsa, kuri neleido saulės spinduliams pasiekti mėnulio disko. Kaip daug vėliau išreiškė Nojus Websteris: „Niekada nebuvo pateikta jokia įtikinama priežastis, paaiškinanti šią tamsą.“

GSAM 95.1Apie šią tamsią dieną astronomas Herschelis pasakė: „Tamsioji diena Šiaurės Amerikoje buvo vienas iš tų nuostabių gamtos reiškinių, apie kuriuos visada bus skaitoma su susidomėjimu, tačiau kurių filosofija negali paaiškinti.“

GSAM 95.2Tie, kurie aprašė 1780 m. gegužės 19 d. nakties tamsą, sakė, kad, nepaisant to, jog buvo pilnatis, „tamsa nebūtų buvusi labiau neįžvelgiama, jeigu net visi dangaus kūnai visai užgestų“.

GSAM 95Krintančios žvaigždės

GSAM 95.3Trečiasis iš šių ženklų – krintančios žvaigždės – išsipildė 1833 m. lapkričio 13 d. Tą naktį, tiksliau – likus penkioms valandoms iki aušros, vyko meteorų lietus, kurį vieni lygino su iš dangaus krintančiomis ugnies srovėmis, kiti – su ugnies kibirkštimis, skriejančiomis iš kokio nors didžiulio fejerverko. Šis reiškinys apėmė visą Šiaurės Ameriką – nuo Meksikos įlankos pietuose iki Hudsono įlankos šiaurėje ir nuo Sandvičo salų vakaruose iki kelių šimtų mylių nuo Liverpulio rytuose. Kur tik jis buvo stebimas, tai buvo tas pats nepertraukiamas žvaigždžių lietus, krintantis taip gausiai kaip snaigės sniego audroje.

GSAM 95.4Apie šį 1833 m. žvaigždžių lietų toliau cituojame iš 1833 m. lapkričio 25 d. laikraščio Connecticut Observer:—

GSAM 95.5„Žurnalo Old Countryman redaktorius labai rimtai vertina ‚krintančias žvaigždes‘. Jis sako: ‚Mes paskelbiame, kad ugnies lietus, kurį matėme praėjusį trečiadienio rytą, yra baisus provaizdis, neabejotinas pranašas ir gailestingas ženklas tos didžiosios ir baisios dienos, kurią žemės gyventojai patirs, kai bus atplėštas šeštasis antspaudas. Tas laikas jau visai arti, aprašytas ne tik Naujajame Testamente, bet ir Senajame Testamente; ir tikslesnio vaizdo, kaip figmedis meta vaisius, kai jį pučia galingas vėjas, nebuvo įmanoma pamatyti.‘“

GSAM 96Tomo Burnetto pranašystė

GSAM 96.1Žmonės buvo ankstesnių laikų mokytojų mokomi tikėtis šio ženklo tiesioginio išsipildymo. Tomas Burnettas savo knygoje Theory of the Earth, išleistoje Londone 1697 m., apie Mato 24:29 rašė:—

GSAM 96.2„Be abejonės, tuo metu bus įvairiausių ugninių meteorų; tarp jų – ir vadinamųjų krintančių žvaigždžių, kurios, nors pavieniui ir nėra įspūdingos, tačiau jei jų susidarytų didžiulis skaičius ir jos kristų, kaip sako pranašas, kaip vynmedžio lapai ar figų medžio figos, tai būtų stebinantis reginys... Mums nereikia laikyti šių dalykų hiperbolinėmis ir poetinėmis frazėmis, bet atviromis pranašystėmis ir dalykais, kurie tiesiogine prasme išsipildys.“

GSAM 96Olmsteado liudijimas

GSAM 96.3Profesorius Olmsteadas iš Jeilio koledžo, Masačusetso valstijoje, kuris vadinamas „didžiausiu Amerikos meteorologu“, apie 1833 m. lapkričio 13 d. krintančias žvaigždes pasakė:—

GSAM 96.4„1833 m. meteorų lietaus mastas buvo toks, kad apėmė nemažą Žemės paviršiaus dalį – nuo Atlanto vandenyno vidurio rytuose iki Ramiojo vandenyno vakaruose; ir nuo Pietų Amerikos šiaurinės pakrantės iki neapibrėžtų regionų tarp Britanijos valdomų teritorijų šiaurėje. Krintančių žvaigždžių reginys buvo ne tik matomas, bet ir visur atrodė vienodai.“

GSAM 96.5Apie šį reginį, kuris prasidėjo apie 23 val. lapkričio 12 d. ir tęsėsi iki maždaug 4 val. ryto 13 d., profesorius sako:—

GSAM 96.6„Tie, kuriems pasisekė stebėti krintančių žvaigždžių reginį 1833 m. lapkričio 13 d. rytą, tikriausiai matė didžiausią dangaus fejerverkų šou, koks kada nors buvo matytas nuo pasaulio sukūrimo arba bent jau per visą istorijos puslapiuose užfiksuotą laikotarpį.“

GSAM 97Žvaigždžių lietus pastebėtas ir Europoje

GSAM 97.1Iš 1835 m. Štutgarte, Vokietijoje, Leonardo Heinricho Kelberio išleistos knygos sužinome, kad šis reiškinys pasikartojo ir toje Atlanto vandenyno pusėje, tame pačiame mėnesyje, bet keletą dienų vėliau. Jis rašo:—

GSAM 97.2„1833 m. lapkričio 25 d. Europos žemyne buvo matomas nuostabus krintančių žvaigždžių reginys“, ir „Minsterburge, Silezijoje, žvaigždės krito tarsi ugnies lietus. Kartu su jomis krito ugnies kamuoliai, dėl kurių naktis tapo tokia šviesi, kad žmonės manė, jog netoliese esantys namai dega.

GSAM 97.3„Tuo pačiu metu Prine, Austrijoje, buvo matomas krintančių žvaigždžių reiškinys, apėmęs daugiau nei penkis šimtus kvadratinių mylių plotą. Kai kurie jį apibūdino kaip iš dangaus krintančias ugnies sroves. Kiti vadino tai ugnies lietumi. Arkliai išsigando ir nugriuvo ant žemės. Daugelis žmonių susirgo iš baimės.“

GSAM 97Palyginimo pritaikymas

GSAM 97.4Toliau tęsdamas šią pranašystę po trečiojo ženklo – žvaigždžių kritimo – išsipildymo, mūsų Gelbėtojas sako: „Dabar išmokite palyginimą apie figmedį.“ Šie žodžiai netaikomi tai kartai, kuri gyveno, kai mūsų Viešpats sakė šią pamoką, bet tai kartai, kuri turėjo pamatyti šiuos dalykus išsipildžiusius – ne besipildančius, bet jau išsipildžiusius. Įvykiai, kurie turi išsipildyti kaip ženklai, kad Kristus yra prie durų, neapima dangaus sudrebėjimo, kai Jis bus matomas iš tikrųjų ateinantis. Šie Jo artėjančio atėjimo ženklai apima šį trečiąjį ženklą – tą, susijusį su žvaigždėmis. Viešpaties nustatytas laikas, kada žmonės turi išmokti palyginimą apie figmedį, yra po 1833 metų. Štai Viešpaties laikas, kada pasaulis turi būti pažadintas į didžiąją tiesą, kad Jo atėjimas yra prie durų ir kad Jo atėjimas įvyks dar prieš tai, kai išnyks ta karta, kuri išgirs tą palyginimą. Taigi matome, kaip šioje pranašystėje yra nurodytas laikas, kada pasauliui turėtų būti paskelbtas didysis Advento skelbimas.

GSAM 98Pasaulinis skelbimas

GSAM 98.1Išsipildant šiai pranašystei matome, kad būtent tuo metu, 1833 m., Viešpats įvairiose pasaulio vietose kėlė savo pasiuntinius ar tarnus, kurie nuo 1833 iki 1844 m. skelbė, kad Kristus artėja, „jau prie durų“; ir jie mokė figmedžio palyginimo, nurodydami šiuos Jo atėjimo ženklus, kaip Jis juos buvo pamokęs daryti. Ši žinia, tiek per gyvą mokytoją, tiek per spausdintą žodį, pasiekė kiekvieną misijos stotį pasaulyje ir kiekvieną uostamiestį žemėje.

GSAM 98.2Šios žinios aprėptis buvo aiškiai išdėstyta žurnalo Voice of Truth, leidžiamo Ročesteryje, Niujorke, redaktoriaus 1845 m. sausio mėnesio numeryje:—

GSAM 98.3„Amžinoji evangelija, kaip aprašyta Apreiškimo 14:6, 7, buvo skelbiama kiekvienai tautai, giminei, kalbai ir žmonėms; garsiu balsu sakant: ‚Bijokite Dievo ir teikite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda; ir garbinkite Tą, kuris sutvėrė dangų, žemę, jūrą ir vandens šaltinius.‘ Nėra kito atvejo, kuris būtų aiškiau pagrįstas faktais, nei tai, kad ši žinia per pastaruosius kelerius metus buvo perduota kiekvienai tautai ir kalbai po dangumi, skelbiant apie Kristaus atėjimą 1843 m. [1843 m. pagal žydų kalendorių – pagal mūsų kalendorių, 1844 m.] arba artimiausiu metu. Per paskaitas ir leidinius šis skelbimas pasklido po visą žemę, o žodžiai – iki pasaulio pakraščių.“

GSAM 98.4Kai kurie žmonės, nežinodami faktų, laikė antrojo atėjimo judėjimą apsiribojusiu tam tikra vietove, manydami, kad tai darbas, susijęs su Williamu Milleriu ir keliais šimtais su juo susijusių dvasininkų Jungtinių Valstijų šiaurinėje dalyje. Jiems gali būti staigmena sužinoti, kad judėjimas Amerikoje, kurio ryškūs lyderiai buvo pastoriai Milleris ir Himesas, buvo tik nedidelė dalis didžiojo judėjimo, kuris, kaip minėta aukščiau, pasklido „iki pačių žemės pakraščių“.

GSAM 99KAIP JUDĖJIMAS PRASIDĖJO ĮVAIRIOSE ŠALYSE

GSAM 99.1Atėjo Viešpaties laikas, kad šis skelbimas pasklistų po pasaulį, ir maždaug tuo pačiu metu dvidešimtyje ar daugiau skirtingų žemės vietų buvo pašaukti žmonės, kurie, nežinodami vieni apie kitų veiklą, išėjo skelbti šią žinią į visas žemės puses. 4 skyriuje minėti asmenys, gavę šviesą apie 2300 dienų pabaigą, su viena išimtimi – A. Campbellu, – buvo įkvėpti skelbti Apreiškimo 14 skyriuje minimą Pirmojo angelo žinią; tai taip pat įvyko tiesiogiai Dievo Dvasios veikimu, o ne dalijantis šviesa vieni su kitais.

GSAM 99Palyginimas su reformacija

GSAM 99.2Jei šiam judėjimui pritaikysime tą pačią taisyklę, kurią D’Aubigné taikė XVI amžiaus didžiosios reformacijos kilimui, jis neabejotinai turi būti laikomas Viešpaties žinia, paskelbta Viešpaties nustatytu laiku. Apie tą reformaciją kaip visumą istorikas pasakė:

GSAM 99.3„Vokietija neperdavė tiesos Šveicarijai, nei Šveicarija Prancūzijai, nei Prancūzija Anglijai. Visos šios šalys ją gavo iš Dievo, lygiai taip pat, kaip viena pasaulio dalis neperduoda šviesos kitai daliai; bet tas pats spindintis šviesulys ją perduoda tiesiogiai visai žemei. Kristus, aušra iš aukštybių, be galo išaukštintas virš visos žmonijos, reformacijos laikotarpiu, kaip ir krikščionybės įkūrimo metu, buvo dieviškoji ugnis, suteikusi gyvybę pasauliui. XVI amžiuje viena ir ta pati doktrina iš karto įsitvirtino tolimiausių ir įvairiausių tautų namuose bei bažnyčiose. Priežastis ta, kad ta pati Dvasia visur veikė, sukeldama tą patį tikėjimą.

GSAM 99.4„Vokietijos ir Šveicarijos reformacija įrodo šią tiesą. Cvinglis neturėjo jokių ryšių su Liuteriu. Be abejonės, tarp šių dviejų vyrų buvo ryšys, tačiau jo turime ieškoti virš žemės. Tas, kuris iš dangaus suteikė tiesą Liuteriui, suteikė ją ir Cvingliui. Dievas buvo jų tarpininkas. ‚Aš pradėjau skelbti Evangeliją‘, – sako Cvinglis, – ‚1516-aisiais malonės metais, kitaip tariant, tuo metu, kai mūsų šalyje dar niekas nebuvo girdėjęs Liuterio vardo. Aš Kristaus doktrinos mokiausi ne iš Liuterio, o iš Dievo žodžio. Jei Liuteris skelbia Kristų, jis daro tą patį, ką darau aš; tai viskas.‘“⁶

GSAM 100.1Kalbėdamas apie Farelio ir Lefevro veiklą Prancūzijoje, istorikas sako:

GSAM 100.2„Taigi reformacija Prancūzijoje nebuvo užsienio importas. Ji gimė Prancūzijos žemėje; sudygo Paryžiuje; pirmąsias šaknis įleido pačiame universitete, kuris sudarė antrąją jėgą Romos krikščionijoje. Dievas įdėjo šio darbo principus į sąžiningas Pikardijos ir Delfinijos žmonių širdis dar prieš jam prasidedant bet kurioje kitoje šalyje.

GSAM 100.3„Mes matėme, kad Šveicarijos reformacija buvo nepriklausoma nuo Vokietijos reformacijos. Savo ruožtu Prancūzijos reformacija buvo nepriklausoma nuo abiejų. Šis darbas prasidėjo vienu metu šiose skirtingose šalyse, be jokio tarpusavio ryšio; kaip mūšyje visos skirtingos kariuomenę sudarančios pajėgos juda tuo pačiu metu, nors viena kitai nesako žengti į priekį, nes visi girdi tą patį įsakymą, išeinantį iš to paties vyriausiojo vado. Laikas buvo atėjęs, žmonės buvo pasirengę, ir Dievas iš karto visose šalyse pradėjo savo bažnyčios reformaciją. Tokie faktai rodo, kad didžioji XVI amžiaus reformacija buvo dieviškas darbas.“⁷

GSAM 100.4Apie Anglijos reformaciją, kuriai vadovavo Thos. Bilney, Fryth, Tyndale ir kiti, D’Aubigné toliau sako:—

GSAM 100.5„Taigi Anglijos reformacija prasidėjo nepriklausomai nuo Liuterio ir Cvinglio, kildama vien iš Dievo. Visose šiose krikščioniškose šalyse vienu metu veikė dieviškasis žodis. Reformacijos Oksforde, Kembridže ir Londone pradžia buvo Erazmo išleistas graikų kalbos Naujasis Testamentas. [Tyndale’as ir Tomas Bilney paliko Kembridžą 1519 metais.] Atėjo diena, kai Anglija didžiavosi šia aukšta reformacijos kilme.“⁸

GSAM 101.1Advento skelbimas prasidėjo panašiai, kaip aprašyta aukščiau apie reformaciją. Žmonės vienu metu ėmė veikti daugiau nei keturis kartus daugiau pasaulio vietų, nieko nežinodami vieni apie kitus ir neturėdami jokio ryšio, ir pradėjo skelbti tas pačias Šventojo Rašto tiesas ne tik keturiose žemės tautose, bet ir visam civilizuotam pasauliui.

GSAM 101Juozapo Volfo veikla

GSAM 101.2Šiuo metu būtų gerai atkreipti dėmesį į faktus, susijusius su Advento skelbimo mastu:—

GSAM 101.3„1831 m. Juozapas Volfas, D.D., buvo išsiųstas iš Didžiosios Britanijos kaip misionierius dirbti tarp Palestinos žydų. Remiantis jo dienoraščiais, iki pat 1845 m. jis skelbė greitą Viešpaties atėjimą Palestinoje, Egipte, Raudonosios jūros pakrantėse, Mesopotamijoje, Kryme, Persijoje, Gruzijoje, visoje Osmanų imperijoje, Graikijoje, Arabijoje, Turkijoje, Bucharoje, Afganistane, Kašmyre, Hindustane, Tibete, Olandijoje, Škotijoje, Airijoje, Konstantinopolyje, Jeruzalėje, Šv. Elenos saloje, taip pat laivuose Viduržemio jūroje ir Niujorke, visų konfesijų atstovams. Jis teigia, kad pamokslavo tarp žydų, turkų, musulmonų, parsių, induistų, chaldėjų, jazidų, sirų, sabejų, pašoms, šeichams, šachams, Organtsho ir Bucharos karaliams, Graikijos karalienei ir kt.“⁹

GSAM 101.4Jemene, regione, kuriame gyvena Hobabo, Mozės uošvio, palikuonys, Juozapas Volfas pamatė knygą, apie kurią jis taip kalba: „Šios vietos arabai turi knygą, vadinamą ‚Seera‘, kurioje kalbama apie ‚Kristaus antrąjį atėjimą ir Jo viešpatavimą šlovėje!‘“¹⁰

GSAM 102.1Jemene jis praleido šešias dienas su rechabitais, apie kuriuos jis sako: „Jie negeria vyno, nesodina vynuogynų, nesėja sėklų, gyvena palapinėse ir prisimena Rechabo sūnaus Jonadabo žodžius. Kartu su jais buvo Izraelio vaikai iš Dano giminės, gyvenantys netoli Terimo Hatramavte, kurie, kaip ir Rechabo vaikai, tikisi greito Mesijo atėjimo dangaus debesyse.“

GSAM 102.2Iš to, kas išdėstyta aukščiau, matome, kad per tuos keturiolika metų pats Volfas daugiau nei dvidešimtyje skirtingų šalių skelbė žinią apie Kristaus atėjimą, kuris jau stovi prie durų. Tuo pačiu metu ši doktrina buvo plačiai skleidžiama Vokietijoje, ypač pietuose tarp moravų.

GSAM 102Žinia Vokietijoje ir Rusijoje

GSAM 102.3Anglų rašytojas Mourantas Brockas informuoja mus, kad „Viurtemberge buvo šimtus žmonių skaičiuojanti krikščionių kolonija, kuri laukė greito Kristaus atėjimo“. Kitose Vokietijos dalyse šią doktriną skelbė Hengstenbergas, kuris tuo metu buvo laikomas talentingiausiu Vokietijos teologu.

GSAM 102.41892 m. gruodžio 13 d. leidinyje Review and Herald Vokietijos pastorius L. R. Conradi rašo:

GSAM 102.5„Vokietijoje Bengelis daugelio širdyse uždegė meilę mūsų Viešpaties pasirodymui, o tai paskatino tūkstančius žmonių kaip niekada anksčiau gilintis į pranašiškąjį žodį... Vokietijoje švietė šviesa, ir ten buvo platinami leidiniai, aiškinantys 2300 dienų reikšmę. Po to prasidėjo religinis atgimimas, ypač Viurtemberge, o prasidėjus persekiojimams šimtai šeimų išvyko į Pietų Rusiją ir ten skleidė šią žinią savo tautiečiams, kurie ten buvo persikėlę daug metų anksčiau. Kadangi pastoriai uždarydavo savo bažnyčias, tikintieji, su labai retomis išimtimis, rengdavo savo ‚stunden‘ – ‚valandines‘ – susirinkimus privačiuose namuose, ir šimtai žmonių atsivertė. Net ir tuo metu tarp jų buvo diskutuojama apie šabą, tačiau niekas nepradėjo veikti, todėl šis klausimas buvo nutildytas. Vienas rusų ūkininkas atsivertė per ‚stunden‘, ir tada jis pradėjo tokį pat darbą tarp rusų. Galiausiai tai vedė prie didžiojo šiandienos ‚Stundistų‘ judėjimo, kurio įtaka siekia tolimiausius Sibiro ir Užkaukazo kampelius.“

GSAM 103.11891 m. liepos 31 d. laikraštyje Review and Herald yra pastoriaus Conradi pareiškimas apie brolį Schäche iš Australijos, kuris tuo metu, apie kurį jis kalba, gyveno Silezijoje ir dalį laiko dirbo žymaus vokiečių evangelisto ir teologo tėvo Gosnerio vidaus misijos labui. Iš brolio Schäche jis pateikia šią informaciją apie Kelberio knygą:—

GSAM 103.2„Po 1836 m., arba pasibaigus Bengelio apskaičiavimams, Šveidnico apskrities laikraštyje pasirodė ten veikiančio pono Sommerfeldto knygyno skelbimas apie L. Henry Kelberio knygą, susijusią su didingais ir džiugiais įvykiais, kurie turėjo įvykti 1843 ir 1844 metais. Tikslaus knygos pavadinimo neprisimenu. Mes įsigijome minėtą knygą ir 1839–1840 m. ją perskaitėme už užrakintų durų kartu su keletu susidomėjusių asmenų. Knygoje, remiantis Danieliaus knyga, Apreiškimo knyga ir Mato 24 skyriumi, buvo įrodoma, kad pabaiga artėja, taip pat buvo pateikta skaičiavimo lentelė, rodanti, kaip buvo gauta minėta data.“

GSAM 103Žinia Didžiojoje Britanijoje

GSAM 103.3Anglų leidinyje, pavadintame The Millennium, teigiama, kad „septyni šimtai Anglijos bažnyčios dvasininkų skelbė apie Atpirkėjo sugrįžimą“. Tarp talentingiausių to meto dvasininkų buvo tie, kurie 1840–1844 m. Anglijoje skelbė antrąjį atėjimą. Iš jų paminėsime Bickerstethą, Birksą, Brooksą, Brocką, Habershoną, Plyną, Fremantle’ą, Nathaną Lordą, McNeilą, Wintersą, Cummingsą, J. A. McCaulą, D.D., dr. Nisbettą, kun. A. Dallasą, M.A. [savo knygoje Look to Jerusalem, 114 puslapyje, jis Mato 24 skyriuje pateiktą palyginimą taiko šiai kartai], Burgessą, Routoną, Gunnerį, Barkerį, Bonhamą, Dealtry ir kt.

GSAM 104Žinia Olandijoje

GSAM 104.1Antrąjį atėjimą Olandijoje skelbė Hentzepeteris, kuris, kaip sakoma, tuo metu buvo gabiausias tos šalies dvasininkas. Jis buvo Hagos Karališkojo muziejaus saugotojas, paskirtas karaliaus. 1844 m. birželio mėn. laiške žurnalo Midnight Cry redaktoriui jis rašo, kad jo dėmesį į šią temą pirmiausia atkreipė labai įspūdingas sapnas. Jis išnagrinėjo Šventąjį Raštą šia tema ir 1830 m. išleido brošiūrą, kurioje išdėstė šią doktriną. 1841 m. jis išleido dar vieną brošiūrą apie pasaulio pabaigą. Tame pačiame laiške jis rašo, kad pirmą kartą apie Williamą Millerį ir kitus, viešai skelbiančius doktriną apie artėjantį Kristaus sugrįžimą, sužinojo 1842 m., kalbėdamas su vyru, atvykusiu į Olandiją iš Amerikos.

GSAM 104Žinia Tartarijoje

GSAM 104.2Jau 1821 m. Tartarijoje buvo tikima ir mokoma doktrina apie Viešpaties atėjimą. Maždaug tuo metu į tą šalį buvo išsiųstas airių misionierius, ir vienas totorių kunigas jam uždavė klausimą: „Kada Kristus ateis antrą kartą?“ Jis atsakė, kad apie tai visiškai nieko nežino, o kunigas labai nustebo išgirdęs tokį atsakymą iš misionieriaus, atvykusio mokyti juos Biblijos doktrinų, ir pažymėjo, kad, jo nuomone, „kiekvienas, turintis Bibliją, turėtų tai žinoti“. Tada kunigas išdėstė savo nuomonę, teigdamas, kad, jo manymu, Kristus sugrįš apie 1844 m. Šis faktas užfiksuotas žurnale Irish Magazine, 1821 m.

GSAM 104Žinia Amerikoje, Indijoje ir žemyne

GSAM 104.3Knygoje Advent Tracts, 2 tome, 135 puslapyje, 1844 m., Mourantas Brockas iš Anglijos rašo:

GSAM 105.1„Tikėjimas, kad Atpirkėjas netrukus sugrįš, ir perspėjimų balsai skamba ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Amerikoje, Indijoje bei Europos žemyne. Amerikoje apie trys šimtai Dievo žodžio tarnų taip skelbia ‚šią karalystės evangeliją‘, o šioje šalyje apie septyni šimtai Anglijos bažnyčios dvasininkų skelbia tą patį šūksnį.“

GSAM 105Į kiekvieną žemės uostamiestį

GSAM 105.2E. R. Pinney iš Seneca Falls, Niujorko valstijos, atsidavęs baptistų pastorius, kuris paaukojo savo gyvenimą Antrojo atėjimo doktrinos skelbimui, savo knygoje Exposition of Matthew 24, 8–9 puslapiuose, rašė:—

GSAM 105.3„Jau 1842 m. leidiniai apie antrąjį atėjimą buvo išsiųsti į kiekvieną misionierių stotį Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje, abipus Uolinių kalnų... Mūsų laivų kapitonai ir jūreiviai pasakoja, kad nėra nė vieno uosto, į kurį jie įplauktų ir kurio ši žinia nebūtų pasiekusi anksčiau už juos, o jiems dažnai užduodama klausimų apie ją.“

GSAM 105Trys tūkstančiai skelbia žinią

GSAM 105.4Pastorius G. W. Mitchelas iš Zanesvilio, Ohajo valstijoje, dar vienas dvasininkas, kuris pats skelbė šią doktriną, pokalbio metu Newark mieste, Ohajo valstijoje, 1894 m. rugpjūčio 8 d., pasakė autoriui, kad pastorius William Milleris jam pasakojo pokalbio metu Makonelsvilyje, Ohajo valstijoje, 1844 m. rugsėjo mėnesį, jog turėjo „trijų tūkstančių dvasininkų, esančių įvairiose pasaulio vietose, vardus ir adresus, kurie skelbė: ‚Bijokite Dievo ir teikite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda‘, o didžioji jų dalis buvo Šiaurės Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje.“

GSAM 105.5William Milleris, kalbėdamas apie platų šio „šauksmo“ paplitimą, sakė:

GSAM 105.6„Kiekviename pasaulio kampelyje vienas ar du žmonės skelbė šią žinią, ir visi sutaria dėl laiko – Volfas iš Azijos; Irvingas, anksčiau gyvenęs Anglijoje; Masonas iš Škotijos; Davisas iš Pietų Karolinos; ir nemažai žmonių šiame regione skelbia arba skelbė šį šūksnį.“¹¹

GSAM 106Hutchinsono Voice of Elijah plačiai išsiuntinėtas

GSAM 106.11837 m. pastorius R. Hutchinsonas buvo išsiųstas iš Anglijos į Kanadą kaip veslejiškosios bažnyčios misionierius. Galiausiai jis apsigyveno Monrealyje. Jis turėjo labai platų pažįstamų ratą užsienio šalyse. 1843 ir 1844 metais jis leido laikraštį pavadinimu Voice of Elijah, kuriame nagrinėjo Antrojo atėjimo doktriną. Turėdamas galimybę lengvai pasinaudoti laivais, plaukiančiais į užsienį, ir privilegiją siųsti didelius savo laikraščių siuntinius be pašto išlaidų, jis siuntė juos dideliais kiekiais į visas pasaulio vietas. Apie savo darbą jis sakė, kad laikraščius nemokamai siuntė į Naująją Škotiją, Naująjį Brunsviką, Niufaundlendą, Angliją, Airiją, Škotiją, Velsą, Prancūziją, Vokietiją, Konstantinopolį, Romą ir į visas Britų karalystės bei jos kolonijų vietas.

GSAM 106Sandvičo salose

GSAM 106.21843 m. spalio 12 d. leidinyje Midnight Cry buvo paskelbtas laiškas iš ponios O. S. Burnham iš Kaloa, Kaui salos, Sandvičo salose. Ji su vyru ten dirbo mokytojais. Jie priėmė ir skelbė ten Advento doktriną, o salose kartu su jais garbino Dievą tikinčiųjų bendruomenė.

GSAM 106Žinios palyginimas su Jono Krikštytojo žinia

GSAM 106.3Taigi matome, kad adventizmo doktrina buvo skelbiama pakankamai plačiai, kad išsipildytų su ja susijusios Šventojo Rašto pranašystės.

GSAM 106.4Žinią, kuri turėjo pranašauti pirmąjį Kristaus atėjimą, pranašas Izaijas išdėstė šiais žodžiais: „Balsas to, kuris šaukia dykumoje: Paruoškite Viešpačiui kelią, ištiesinkite mūsų Dievui taką dykumoje. Kiekvienas slėnis bus išaukštintas, o kiekvienas kalnas ir kalnelis bus pažemintas; kreivi keliai bus ištiesinti, o nelygumai išlyginti; ir Viešpaties šlovė bus apreikšta, ir visi žmonės ją kartu pamatys, nes Viešpaties lūpos tai pasakė.“¹² Ši pranašystė išsipildė per Jono Krikštytojo veiklą, kuris „pamokslavo Judėjos dykumoje ir sakė: Atgailaukite, nes priartėjo Dangaus karalystė“.¹³

GSAM 107.1Šis žmogus, dirbdamas vienas šešis mėnesius vienoje šalyje – Judėjoje, – išpildė šį nuostabų pranašavimą. Nors ši pranašystė apribojo Jono veiklą laiko ir vietos atžvilgiu, kitaip yra su tomis pranašystėmis, kurios susijusios su Antrojo atėjimo skelbimu, nes tas darbas turėjo vykti „garsiu šūksniu“, apimantis visą pasaulį.

GSAM 107.2Taigi, atsižvelgiant į pateiktus faktus, matyti, kaip tiksliai išsipildė pranašystė apie Antrojo atėjimo žinią. Atėjo Dievo laikas, kad būtų mokomas palyginimas apie figmedį, kad pirmą kartą būtų paskelbta Pirmojo angelo žinia, ir Jis pašaukė savo pasiuntinius, kad jie skelbtų šį šauksmą visoms tautoms, žmonėms ir kalboms.