4 skyrius — Pabaigos laikas

GSAM 77.1„TADA aš tariau: O mano Viešpatie, kokia bus šių dalykų pabaiga? Ir Jis tarė: Eik savo keliu, Danieliau, nes šie žodžiai yra uždaryti ir užantspauduoti iki pabaigos laiko. ... Nedorėliai darys nedorybes, ir nė vienas iš nedorėlių nesupras, bet išmintingieji supras.“¹

GSAM 77.1„Jis man tarė: Suprask, žmogaus sūnau, nes pabaigos laiku išsipildys šis regėjimas.“²

GSAM 77.1„O tu, Danieliau, užrakink tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki pabaigos laiko; daugelis skubės pirmyn ir atgal, o žinios padaugės.“³

GSAM 77.1Ką čia reiškia „pabaigos laikas“? Tai negali būti pati tikroji pabaiga, nes tokiu atveju ta Danieliaus pranašystės dalis, kuri buvo „užantspauduota“, būtų bevertė žmonijai. Kadangi „mums priklauso tai, kas apreikšta“⁴, ši dalis turi būti naudinga kada nors. Taigi frazė „pabaigos laikas“ turi reikšti laikotarpį, esantį prieš pat pačią pabaigą, kurio metu bus suprasti dalykai, apie kuriuos buvo kalbėta Danieliui.

GSAM 77Jo pasirengimo diena

GSAM 77.2Tai neabejotinai reiškia tą laiką, kurį pranašas Nahumas vadino „Jo pasirengimo diena“. Čia pranašas kalbėjo apie Ninevės sunaikinimą su „botago švilpimu, ratų barškėjimu, šokinėjančių žirgų ir šokinėjančių vežimų triukšmu“⁵. Pranašo dėmesys pirmiausia nukreipiamas į didesnę nelaimę, kuri ištiks visą pasaulį, kai „kalnai drebės prieš jį, o kalvos tirps, ir žemė sudegs jo akivaizdoje, taip, pasaulis ir visi, kurie jame gyvena. Kas gali atsilaikyti prieš jo pasipiktinimą? Ir kas gali ištverti jo įniršio karštį? Jo įniršis išsilieja kaip ugnis, o uolos jo numestos... Jis viską visiškai sunaikins; nelaimė nebekils antrą kartą.“⁶

GSAM 78Vežimai su degančiais deglais

GSAM 78.1Pranašas dar plačiau kalba apie šią pasirengimo dieną: „Jo pasirengimo dieną vežimai bus su degančiais deglais, o kėniai bus baisiai sukrėsti. Vežimai siautės gatvėse, jie stumdysis vienas su kitu plačiuose keliuose: jie atrodys kaip deglai, jie skries kaip žaibai. Jis suskaičiuos savo didvyrius: jie klupsdami eis; jie skubės prie jos sienos, ir gynyba bus paruošta.“⁷

GSAM 78.2Koks tikslus šiuolaikinio greitojo traukinio aprašymas, kai konduktorius nuolat skaičiuoja ir perskaičiuoja keleivius, važiuodamas iš stoties į stotį, o jie klumpa eidami, kai traukinys važiuoja. Be to, kėnių mediena gausiai sunaudojama geležinkelio pabėgiams, estakadoms, nuo sniego saugančioms galerijoms ir pan. Sakoma, kad viename kelyje per Siera Nevados kalnus yra keturiasdešimt septynios mylios kėninių nuo sniego saugančių galerijų. Ir pranašas sakė, kad tai įvyks „jo pasirengimo dieną“.

GSAM 78.3Apie šį pabaigos laiką taip pat kalba pranašas Joelis, kai Viešpaties tarnams duodamas įsakymas: „Pūskite trimitą Sione ir skelbkite pavojų mano šventajame kalne; tegul drebėja visi žemės gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji jau arti.“⁸

GSAM 78.4Ir vėl pranašas Sofonijas sako: „Susirinkite, taip, susirinkite, o nepageidaujama tauta; kol nutarimas dar neįvykdytas, kol diena nepraėjo kaip pelai, kol Viešpaties smarkus pyktis neužgrius jūsų, kol Viešpaties pykčio diena neužgrius jūsų. Ieškokite Viešpaties, visi žemės nuolankieji, kurie vykdėte Jo teismą; ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo: galbūt būsite paslėpti Viešpaties įniršio dieną.“⁹

GSAM 79.1Norėdami išsamiau išsiaiškinti, ką reiškia išraiška „pabaigos laikas“ ir kada jis prasideda, atkreipsime dėmesį į kitą pavyzdį, kuriame vartojamas tas pats terminas. Vienuoliktajame Danieliaus skyriuje paminėta persekiojanti jėga, kuri turėjo viešpatauti iki pabaigos laiko. Viešpats apie tą persekiojančią jėgą pasakė: „Kai kurie iš protingųjų kris, kad būtų išbandyti, išvalyti ir išbalinti iki pabaigos laiko, nes [pabaigos laikas] dar ateis nustatytu laiku.“¹⁰

GSAM 79Mažojo rago veikla

GSAM 79.2Protestantų komentatoriai paprastai sutaria, kad šią jėgą ir Danieliaus knygos 7 skyriuje minimą „mažąjį ragą“ reikia priskirti Romos bažnyčiai, kuri „nustatytą“ laiką turėjo savo rankose civilinę valdžią. Tas nustatytas laikas buvo „laikas, laikai ir pusė“.¹¹ Tai buvo 1260 pranašiškų dienų – 1260 metų – mažojo rago pasaulietinės valdžios laikotarpis, trukęs nuo 538 iki 1798 m. po Kr. Pastarąją datą mažojo rago pasaulietinė valdžia buvo atimta „nustatytu laiku“. Taigi tuo metu žmonės nustojo „kristi“ nuo tos valdžios rankos, kaip anksčiau krisdavo. Taigi šie metai – 1798-ieji – žymi šio pranašystės laikotarpio, vadinamo „pabaigos laiku“, pradžią.

GSAM 79.31798-ieji metai užbaigė „tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų“ – 1260 metų – per kuriuos Viešpaties „Du Liudytojai“ (Senasis ir Naujasis Testamentai) turėjo „pranašauti... apsirengę ašutinėmis“.¹² Tamsiaisiais persekiojimų amžiais Šventasis Raštas buvo saugomas graikų ir lotynų kalbomis, o paprasti žmonės šių kalbų nesuprato. Šis Šventojo Rašto slėpimas lyginamas su jų „apsirengimu ašutinėmis“.

GSAM 80Dviejų liudytojų nužudymas

GSAM 80.1„Kai jie baigs savo liudijimą [apsirengę ašutinėmis], žvėris, iškilęs iš bedugnės, kariaus prieš juos [Šėtonas, kurstantis ir veikiantis per pasaulietiškus žmones], nugalės juos ir nužudys. O jų lavonai gulės didžiojo miesto gatvėje, kuris dvasiškai vadinamas Sodoma ir Egiptu, kur taip pat buvo nukryžiuotas mūsų Viešpats [‚yra nukryžiuotas‘, danų vertimas]. Ir žmonės iš įvairių tautų, giminių, kalbų ir tautybių tris su puse dienos matys jų lavonus ir neleis, kad jų lavonai būtų palaidoti.“¹³

GSAM 80Teroro laikotarpis

GSAM 80.2Šių Liudytojų žudymas įvyko Prancūzijoje per „teroro laikotarpį“, trukusį nuo 1792 iki 1795 metų – tris su puse metų. Nors Prancūzijos revoliucija tęsėsi apie šešerius ar septynerius metus, būtent per pirmuosius tris su puse metų buvo dedamos didžiausios pastangos sunaikinti Bibliją, religiją ir visus, kurie drįso pasisakyti jų naudai. Nors Prancūzijos revoliucija tvirtino kovojanti prieš monarchiją ir dvasininkų valdžią, iš tikrųjų ji tapo karu, kuriuo siekta sunaikinti Dievą ir Bibliją. Apie laikotarpį, buvusį prieš pat revoliuciją, skaitome:

GSAM 80.2„Niekada nereikia pamiršti, kad prieš 1792 m. revoliuciją Prancūzijos netikėjimo skatintojai, kaip teigiama, per vienerius metus – o iš tiesų net ne kartą – surinko iš saviškių ir išleido 900 000 svarų sterlingų [4 500 000 dolerių] knygoms pirkti, spausdinti ir platinti, siekdami sugadinti žmonių protus ir paruošti juos imtis kraštutinių priemonių.“¹⁴

GSAM 80Netikintys rašytojai

GSAM 80.3„Kelią tokiai revoliucijai nutiesė Voltero, Mirabeau, Dideroto, Helvetijaus, D’Alemberto, Condorceto, Rousseau ir kitų to paties pobūdžio rašytojų kūriniai, kuriuose jie stengėsi skleisti principus, griaunančius tiek gamtinę, tiek apreikštąją religiją. Apreiškimas buvo ne tik užginčytas, bet ir visiškai atmestas; Dievybė buvo išvaryta iš visatos, o jos vietą užėmė įsivaizduojamas vaiduoklis, vadinamas Proto deive.“¹⁵

GSAM 81.11793 metais žmonių nuomonė buvo tokia, kad teatro artistai buvo garsiai sveikinti už savo piktžodžiavimus prieš Dievą ir Bibliją. Kaip pavyzdį pateikiame:

GSAM 81.1„Komikas Monertas Šv. Rošo bažnyčioje [Paryžiuje] iškėlė bedievystę iki aukščiausio laipsnio. ‚Dieve, jei TU iš tikrųjų esi,‘ – sakė jis, – ‚atkeršyk už savo suterštą vardą. AŠ metu tau iššūkį! TU tyli, TU nedrįsti prabilti savo griausmais. Kas po to patikės tavo egzistavimu?‘“¹⁶

GSAM 81Šventvagiškas veiksmas Lione, Prancūzijoje

GSAM 81.2O kaip tie, kurie nužudė Liudytojus, „vėl nukryžiavo Dievo Sūnų ir viešai jį sugėdino“ (Hebrajams 6:6), paaiškės per šventę, kurią Fouché surengė Lione, pagerbdamas nužudytą Liono gubernatorių Chalierą. Prieš atvykdamas į Lioną, Fouché įsakė, kad

GSAM 81.2„visi religiniai simboliai būtų sunaikinti; o virš kapinių vartų būtų užrašyta: Mirtis yra amžinas miegas... Chaliero biustas buvo nešamas gatvėmis, o paskui jį ėjo milžiniška žudikų ir prostitučių minia. Po jų ėjo asilas, nešantis Evangeliją, kryžių ir komunijos indus, kurie netrukus buvo įmesti į ugnį, o asilas buvo priverstas iš komunijos taurės išgerti pašventintą vyną.“¹⁷

GSAM 81.3Paryžiuje surengta Proto šventė aprašoma taip:

GSAM 81.3„Jie procesija nuėjo į Konventą, o minia... pačiu juokingiausiu būdu karikatūrizavo religines apeigas.... Vyrai, vilkintys kamžas ir liturginius apsiaustus, dainuodami aleliuja ir šokdami karmanjolę, atėjo prie Konvento tribūnos. Ten jie padėjo ostiją, dėžutes, kuriose ji buvo laikoma, bei auksines ir sidabrines statulas. Jie sakė burleskines kalbas.... ‚O jūs‘, – sušuko delegacija iš Sen Deni, – ‚o jūs, fanatizmo įrankiai, visų rūšių palaimintieji šventieji, pagaliau būkite patriotai, pakilkite visi kartu ir tarnaukite tėvynei, eidami į monetų kalyklą, kad būtumėte išlydyti.‘“¹⁸

GSAM 82Dievo žodis iškyla iš nežinomybės

GSAM 82.1„Po trijų su puse dienų Dievo gyvybės Dvasia įėjo į juos“ (Liudytojus), ir jie „pakilo į dangų debesyje“.¹⁹ Atėjo Dievo laikas, kad Jo žodis išbristų iš nežinomybės ir vėl būtų pateiktas pasauliui. Atėjo laikas (1798 m.), kad misijinis darbas būtų vykdomas visame pasaulyje. 1804 m. buvo įkurta British Bible Society. Po to sekė daugybė kitų Biblijos draugijų, ir dabar Biblija yra išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas. Taigi Šventasis Raštas, Du Liudytojai, iškilę į matomą vietą, kur visi gali juos matyti ir skaityti, yra lyginami su jų pakilimu į dangų debesyje.

GSAM 82.2Prancūzijos revoliucijos laikais Volteras pareiškė, kad po šimto metų Biblija taps pasenusi. Praėjus šimtui metų nuo tos dienos vien Prancūzijoje buvo išplatinta daugiau Biblijų, nei buvo žinoma, kad egzistavo tuo metu, kai Volteras išsakė šį tuščią pasigyrimą. Sakoma, kad net namas, kuriame jis išsakė šį teiginį, dabar naudojamas kaip Biblijos namai.

GSAM 82Atrastas Rosetos akmuo

GSAM 82.3Yra du dalykai, susiję su 1798 metais ir prancūzų tauta, į kuriuos turime atkreipti dėmesį: pirma, tais metais generolo Bertjė vadovaujama Prancūzijos kariuomenė nuvertė popiežiaus vyriausybę Romoje, taip (pati to nežinodama) išpildydama pranašystę apie šį įvykį, esančią būtent toje knygoje, prieš kurią jie kariaudavo; antra, tais pačiais metais Fort St. Julien, esančiame prie Nilo Rosetos atšakos, Prancūzijos kariuomenė, vykdydama kasinėjimus, atrado garsųjį Rosetos akmenį, kuris dabar saugomas Britų muziejuje. Ant šio akmens yra užrašas trimis formomis: hieroglifais – raštu, kurį naudojo kunigai; demotiku – raštu, kurį naudojo paprasti žmonės; ir graikų kalba. Tai yra raktas, kuris atrakino iki tol paslaptingus demotinius ir hieroglifinius raštus. Kaip teigė kitas asmuo: „kirtiklis ir kastuvas, atkasę šiuos demotiniais rašmenimis užrašytus tekstus, pateikia daugiau įrodymų apie senovinių Biblijos įrašų teisingumą nei bet kuris kitas šaltinis, išskyrus patį Šventąjį Raštą.“ Taigi tie patys žmonės, kurie manė, kad sunaikins Bibliją, patys to nesuvokdami, buvo panaudoti pranašystės išsipildymui – popiežystės viešpatavimo panaikinimui pasibaigus 1260 metų laikotarpiui, ir taip pat atrado raktą į tuos pačius raštus, kurie patvirtina Šventojo Rašto, kurį jie taip uoliai stengėsi sunaikinti, teisingumą.

GSAM 83„Tu stovėsi savo dalyje“

GSAM 83.1Ką angelas pasakė Danieliui, kas turėtų įvykti pabaigos laiku? Nuo to laiko, kai jis išgirdo šventąjį sakant: „Po 2300 dienų šventovė bus išvalyta“²⁰, jo protą užplūdo nerimas dėl to, kas turėtų būti „šių dalykų pabaiga“ ir „kiek laiko“ tai turėtų trukti.²¹ Galiausiai jam buvo duota suprasti, kad žinios apie tą laiką nėra skirtos jo dienoms. Jam buvo pasakyta: „Eik savo keliu iki pabaigos, nes tu ilsėsiesi ir užimsi savo dalį dienų pabaigoje.“²²

GSAM 83.2Kai kurie manė, kad šios kalbos reiškia galutinę pasaulio pabaigą ir kad tuo metu Danielius, kartu su likusiais Viešpaties žmonėmis, gaus savo atlygį ir užims savo paveldėjimo dalį. Hebrajų kalbos žodis, reiškiantis paveldėjimo dalį, šalies regioną ir pan., yra, kaip mums sakoma, gheh-vel. Tai nėra tas žodis, kuris šiame Šventojo Rašto fragmente išverstas kaip dalis; čia vartojamas žodis goh rahl. Hebrajų kalbos tyrinėtojai teigia, kad šis žodis goh rahl Senajame Testamente pasikartoja septyniasdešimt šešis kartus ir kad tai tas pats žodis, kuris vartojamas kalbant apie simbolinį šventovės apvalymą, kai buvo metami burteliai, siekiant nustatyti, kuris iš dviejų ožių turi būti paaukotas. Kai vyriausiasis kunigas paėmė Viešpaties ožio kraują ir įėjo į šventovę atlikti apvalymo apeigų, visas Izraelis stovėjo lauke, sielvartavo ir išpažindavo savo nuodėmes, kad galėtų būti išvalyti ir gauti vyriausiojo kunigo palaiminimą, kai jis išeis iš šventovės. Taigi tą dieną Izraelis stovėjo savo dalyje.

GSAM 84.1Kai turėjo įvykti galutinis šventovės apvalymas, pasibaigus dvidešimt trims šimtams dienų, Danieliaus byla, kartu su visų teisiųjų mirusiųjų bylomis, turėjo būti peržiūrėta Dievo akivaizdoje. Taigi Danielius stovi savo dalyje.

GSAM 84Žodžiai, užantspauduoti iki 1798 m.

GSAM 84.2Atsakant į Danieliaus klausimą: „O mano Viešpatie, kokia bus šių dalykų pabaiga?“²³ jam buvo pasakyta: „Šie žodžiai yra uždaryti ir užantspauduoti iki pabaigos laiko.“²⁴ Tai, kas taip kankino Danieliaus protą, buvo klausimai „kada?“, „kiek laiko?“ ir „kokia bus pabaiga?“ Būtent šie klausimai glumino ir neramino pranašą, ir tik šie dalykai turėjo būti uždaryti ir užantspauduoti iki „pabaigos laiko“, o ne visa Danieliaus knyga, kaip kai kurie manė. Iki 1798 m. pranašysčių tyrinėtojai turėjo aiškumo dėl septyniasdešimties savaičių ir suprato, kad jos prasidėjo 457 m. pr. Kr., o Kristaus viešoji tarnystė, jo mirtis ir kt. įvyko tiksliai pagal skaičiavimą – šešiasdešimt devynios ir septyniasdešimt savaičių nuo tos datos. Šis tikslus Gelbėtojo misijos išsipildymas, atitinkantis šį skaičiavimą, suteikė jiems galingą įrodymą, kad Jis iš tiesų buvo tikrasis Mesijas ir kad septyniasdešimt savaičių pradžios data buvo taip nepakeičiamai nustatyta. Tai, kad jiems nepavyko atrasti, jog septyniasdešimt savaičių buvo pirmoji 2300 dienų dalis, paliko šį klausimą užantspauduotą iki laikotarpio po 1798 m., kaip ir buvo pranašauta.

GSAM 842300 dienų raktas

GSAM 84.3Dabar pažvelkime į šio atvejo faktus. Iki 1798 metų pranašysčių aiškintojai neturėjo jokio supratimo, kada baigsis 2300 dienų. Jie galėjo suprasti simbolius, atvaizdą ir žvėris iš Danieliaus knygos, bet negalėjo pasakyti, kur baigsis 2300 dienų, nes iki tol jie neturėjo supratimo, kada tos dienos prasidėjo. Kaip įrodymą šiuo klausimu skaitome Midnight Cry – tuomet Niujorke leidžiamame adventistų laikraštyje – 1842 m. birželio 15 d. numeryje: „Iš tiesų įdomu pastebėti, kad įvairūs nepriklausomi autoriai nuo 1798 m. įžvelgė tai, kas anksčiau buvo visiškai nepastebėta – kad septyniasdešimt savaičių buvo raktas į dvidešimt tris šimtus dienų.“

GSAM 85Daugelis atranda šviesą

GSAM 85.1Kaip šios žinios buvo „užantspauduotos“, kol neatėjo Viešpaties nustatytas laikas jas atskleisti savo tautai, taip tikrai, kai atėjo „pabaigos laikas“, daugelis turėjo „skubėti pirmyn ir atgal“ per Šventąjį Raštą, ieškodami šių dalykų. Palyginus keletą šio teksto vertimų, ši mintis taps labai aiški.

GSAM 85.2Daktaras Adamas Klarkas sako: „Daugelis stengsis išsiaiškinti prasmę; ir žinios padidės – būtent šiuo būdu.“

GSAM 85.3Luterio vokiečių Biblijoje, peržiūrėtoje redakcijoje, skaitome: „Taigi daugelis ją perskaitys ir įgys didelį supratimą.“

GSAM 85.4Vokiečių lygiagrečioje Biblijoje rašoma: „Daugelis ją perskaitys, ir taip žinios padidės.“

GSAM 85.5L. Van Esso vokiškoje Biblijoje, kurią popiežius taip pat leido naudoti katalikų skaitytojams, tai išversta taip: „Daugelis ją išnagrinės, ir žinios bus didelės.“

GSAM 85.6Švedų Biblijoje rašoma: „Daugelis joje ieškos, ir žinios taps didelės.“

GSAM 85.7Peržiūrėtoje danų-norvegų Biblijoje rašoma: „Daugelis uoliai ieškos, ir žinių bus daug.“

GSAM 85.81842 m. birželio 15 d. leidinyje Midnight Cry skaitome apie šį žinių ieškojimą ir jų įgijimą apie tai, kas iki 1798 m. buvo užantspauduota: „Argi tai nėra nuostabus sutapimas, kad tiek daug rašytojų, nieko nežinodami vieni apie kitus, maždaug tuo pačiu metu priėjo prie tos pačios išvados?“

GSAM 86.1Čia pateikiame dvidešimties skirtingų asmenų ir grupių sąrašą, kurie atrado tiesą apie 2300 dienų pabaigą ne bendraudami tarpusavyje, bet uoliai tyrinėdami Šventąjį Raštą, vedami Dievo Dvasios įtakos. Šio sąrašo viršuje įrašome Williamą Millerį iš Niujorko valstijos; po jo eina A. J. Kruppas iš Filadelfijos, Pensilvanijos; Dovydas Makgregoras iš Falmuto, Meino valstijos; Edvardas Irvingas iš Anglijos; Archibaldas Masonas iš Škotijos; W. E. Davisas iš Pietų Karolinos; Juozapas Volfas, dirbęs įvairiose Azijos vietose; Aleksandras Campbellas, 1829 m. diskusijoje su Robertu Owenu; kapitonas A. Landersas iš Liverpulio, Anglijos; Leonardas Heinrichas Kelberis iš Štutgarto, Vokietijos; Lacunza iš Ispanijos; Hentzepeteris iš Hagos, Olandijos; dr. Capadose iš Amsterdamo, Olandijos; Rau iš Bavarijos; Tartarijos kunigai 1821 m.; Jemeno Biblijos tyrinėtojai savo knygoje „Seera“; Hengstenbergas kitoje Vokietijos dalyje; rusai prie Kaspijos jūros; molokanai prie Baltijos jūros krantų ir kt.

GSAM 86.2Kaip šis klausimas kartkartėmis atsiskleisdavo pranašysčių tyrinėtojams, ir dar jiems vieniems kitų nepažįstant, parodys šie faktai:—

GSAM 86.31842 m. birželio 15 d. leidinyje Midnight Cry yra šie žodžiai: „Ką tik gavome knygą su tokiu pavadinimu: ‚Two Essays on Daniel’s Prophetic Numbers of 2300 Days, and a Christian’s Duty to Inquire into the Church’s Deliverance, autorius – Archibaldas Masonas, evangelijos tarnas iš Višautauno, Škotija, Niubergas. Išspausdinta pagal Glazgo leidimą, spausdino Ward M. Gazeley, 1820 m.‘ Šioje knygoje Masonas rašo: ‚Neseniai mačiau nedidelę brošiūrą, kurią pirmą kartą išleido Amerikoje Pietų Karolinos dvasininkas Wm. E. Davisas, o 1818 m. ji buvo išleista pakartotinai Varkingtone, pietų Anglijoje. Šis autorius tvirtina, kad 2300 dienų laikotarpis prasidėjo nuo septyniasdešimties savaičių (9 skyrius, 24 eilutė). Esu priverstas pritarti šiai nuomonei.‘“

GSAM 87Davisas iš Pietų Karolinos

GSAM 87.1Tame pačiame Midnight Cry numeryje redaktorius sakė: „Daviso knyga turėjo būti parašyta apie 1810 m.“ Kalbėdamas apie knygoje išdėstytus argumentus, jis teigia: „Skaitytojas tikrai galėtų įsivaizduoti, kad skaito Millerio, Litcho, Storrso ar Hale’o kūrinius, tačiau mes manome, kad nė vienas iš dabartinių Antrojo atėjimo rašytojų iki praėjusios savaitės nežinojo apie šios knygos egzistavimą. Šio leidinio [Cry] redaktorius apie ją anksčiau niekada nebuvo girdėjęs. Daviso pozicija dėl laiko, kuriai pritarė Masonas, buvo tokia, kad 2300 dienų baigsis 1843 m. pagal žydų kalendorių – mūsų 1844 m.“

GSAM 87Juozapas Volfas ir dar dvidešimt kitų

GSAM 87.21843 m. rugpjūčio 31 d. leidinyje Midnight Cry skaitome, kad „1822 m. Juozapas Volfas (iš Anglijos) išleido knygą pavadinimu ‚He Will Come Again, the Son of Man in the Clouds of Heaven‘“. Toliau rašoma, kad „1826 m. dvidešimt žmonių, atstovaujančių įvairioms ortodoksinėms pažiūroms, susirinko Londone su p. Volfu, kad studijuotų Bibliją. Jie vienbalsiai priėjo prie tos pačios išvados. Prie 1260 metų jie pridėjo 45 metus.“ Pridėjus 45 metus prie 1260 metų, kurie baigėsi 1798 m., gautume 1843 m. pabaigą pagal žydų kalendorių, o tai iš tikrųjų yra mūsų 1844 m.

GSAM 87Aleksandro Campbello pozicija

GSAM 87.3Tame pačiame laikraščio numeryje apie Aleksandrą Campbellą teigiama, kad „1829 m. jis surengė savo garsųjį debatą su netikinčiuoju Robertu Owenu, kurio metu tvirtino, kad Danieliaus regėjimai apima laiko pabaigą, kad 2300 dienų yra metai ir baigsis maždaug 1847 metais nuo Kristaus gimimo, kuris, pagal jo paties nurodymą, buvo ketveriais metais anksčiau nei pagal bendrą skaičiavimą.“ Taigi pagal jo skaičiavimus 2300 dienų laikotarpis iš tikrųjų baigtųsi 1843 m. pabaigoje, skaičiuojant pilnais žydų metais nuo mūsų eros pradžios – iš tikrųjų 1844 m.

GSAM 88.11843 m. rugsėjo 21 d. leidinyje Midnight Cry yra paminėjimas apie gautą knygą su tokiu pavadinimu: „A Voice to Britain and America, in a Scriptural statement of the second advent of our Lord and Saviour, which we daily pray for, saying, ‚Thy kingdom come, thy will be done in earth as it is in heaven‘²⁵, autorius – kapitonas A. Landersas iš Liverpulio, išleista leidyklos S. Kent and Co., 1839 m.“

GSAM 88.2„Jis, kaip ir kiti, pateikia laiko skaičiavimą, nurodydamas, kad 2300 dienų pabaiga yra 1847 metai nuo tikrojo Kristaus gimimo.“ Tai būtų mūsų 1844-ieji metai, nes jis gimė ketveriais metais anksčiau nei nurodyta bendrai pripažintame kalendoriuje.²⁶

GSAM 88Leonardas Heinrichas Kelberis

GSAM 88.31892 m. gegužės 17 d. laikraštyje Review and Herald paskelbtas Vokietijos Hamburgo pastoriaus L. R. Conradi straipsnis, kuriame jis rašo:—

GSAM 88.4„Dauguma mūsų skaitytojų tikriausiai yra girdėję apie žinomą liuteronų dvasininką Bengelį, kuris praėjusiame amžiuje [pagal Schaffą, Bengelis mirė 1751 m.] nustatė mūsų Viešpaties pasirodymo laiką – 1836 metus, savo skaičiavimus grįsdamas Apreiškimo knygos skaičiumi 666. Tačiau dar gerokai prieš pasibaigiant šiam laikui rašyti pradėjo kitas žmogus – vyriausiasis mokytojas Leonardas Heinrichas Kelberis. Jo pirmoji brošiūra, pavadinta ‚Pabaiga arti‘, pasirodė 1824 m. Joje buvo pateiktas Mato 24 ir 25 skyrių aiškinimas. Ji buvo išspausdinta Bavarijoje. Tačiau 1835 m. Štutgarte pasirodė didesnė brošiūra su tuo pačiu pavadinimu, apimanti 126 puslapius. Ji bus ypač įdomi, ir kad mūsų skaitytojai galėtų susidaryti geresnį vaizdą, pateikiu titulinio lapo vertimą: ‚Pabaiga ateina, nuodugniai ir įtikinamai įrodyta remiantis Dievo žodžiu ir naujausiais įvykiais; visiškai paneigiant visus išankstinius nusistatymus tiek prieš mūsų Viešpaties atėjimo laukimą, tiek prieš laiko apskaičiavimą; aiškiai parodant prelato Bengelio septynerių metų klaidą nustatant didžiuosius lemiamus metus; nes ne 1836, o 1843 metais, pasiekus galutinę ribą, baigsis didžioji šviesos ir tamsos kova, ir žemėje prasidės ilgai lauktas mūsų Viešpaties Jėzaus taikos viešpatavimas.‘

GSAM 89.1„Antrasis leidimas pasirodė 1841 m., taip pat Štutgarte, o, kiek man žinoma, dar vienas – Saksonijoje. Kaip nurodyta tituliniame lape, brošiūra, paneigdama paplitusius prietarus, aiškiai ir nedviprasmiškai parodo esamą ryšį tarp 2300 dienų iš Danieliaus 8 skyriaus ir septyniasdešimties savaičių iš Danieliaus 9 skyriaus bei susieja jas su 1843 metais (pagal žydų kalendorių – 1843 m., pagal mūsų – 1844 m.). Toliau knygos tekste jis, remdamasis laikmečio ženklais, parodo, kad šis įvykis turi būti artimas.

GSAM 89.2„Vien tai, kad pasirodė keletas leidimų, liudija apie susidomėjimą, kurį ji sukėlė. Brolis Schäche, dabar gyvenantis Australijoje, net tolimajame Silezijos krašte pamatė jos reklamą, užsisakė ją ir, užsirakinęs kambaryje, su dideliu susidomėjimu perskaitė. Knygoje nėra jokių užuominų, kad autorius būtų žinojęs apie kokį nors panašų judėjimą pasaulyje, tačiau Dievo Dvasios vedamas jis priėjo prie tų pačių išvadų.

GSAM 89.3„1842 m. jis parašė dar didesnę, 286 puslapių brošiūrą, taip pat Štutgarte, pavadinimu ‚Pagrindinės ir Šventuoju Raštu pagrįstos mintys apie pasaulio sukūrimą ir gyvavimo trukmę; arba išsamus atsakymas į klausimą: Kodėl Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas iš eilės—mūsų Viešpaties atėjimo teisti antikristo artumas—didieji ir džiugūs 1843 metų įvykiai‘.“

GSAM 89„Ben Ezra“ (Lacunza)

GSAM 89.4Maždaug 1812 m. Lacunza Ispanijoje išleido knygą pavadinimu The Coming of Messiah in Majesty and Glory. Autorius pasirašė anoniminiu slapyvardžiu „Ben Ezra“ ir manoma, kad jis buvo atsivertęs žydas. Anglijos Edvardas Irvingas, pradėjęs savo darbą apie antrąjį atėjimą, išvertė minėtą knygą į anglų kalbą. Taigi jos istorija buvo pasakota bent dviem kalbomis.

GSAM 89.5Iš tiesų įdomu po tiek metų surinkti įvairių tyrinėtojų išvadas, kurie nuo praėjusio amžiaus pradžios iki 1840 m. apskaičiavo 2300 dienų laikotarpį ir nustatė, kad septyniasdešimt savaičių yra pirmoji to laikotarpio dalis, ir tada pastebėti, kad jie visi sutaria dėl to laikotarpio pabaigos 1844 m.

GSAM 901844 m. – tikroji 2300 dienų pabaiga

GSAM 90.1Gali kilti klausimas: ar galime būti tikri, kad 1844 m. yra tikroji 2300 dienų pabaigos data? Taip! Nes taip pat tikrai, kaip klaidingas pranašystės išsipildymas negali įvykti tikrajam išsipildymui skirtu laiku, taip pat tikrai turime prieiti prie išvados, kad 1844 m. yra teisinga 2300 dienų pabaiga. Dievas, kuris tas žinias laikė užantspauduotas iki 1798 m. ir pažadėjo, kad tada šviesa sušvies, savo neklystančia Dvasia vedė tuos, kurie nuoširdžiai Jo ieškojo, kad teisingai suprastų laiką. Atėjo Jo laikas, kad „žinios“ šia tema „padidėtų“, ir Jis suteikė tikrąją šviesą.

GSAM 90.2Radus laikotarpio pabaigą, kuri žmonėms buvo atskleista „pabaigos laiku“, verta pasidomėti, kokia yra to atradimo reikšmė. Matome, kad tuo laikotarpiu, baigiantis evangelijos darbui, turi būti paskelbtas konkretus laikas teismo sesijai. „Ir aš pamačiau“, – sako Jonas, – „kitą angelą, skraidantį dangaus viduryje, turintį amžinąją evangeliją, kad ją skelbtų tiems, kurie gyvena žemėje, ir kiekvienai tautai, giminei, kalbai bei tautybei, sakantį galingu balsu: Bijokite Dievo ir teikite Jam šlovę, nes atėjo Jo teismo valanda; ir garbinkite Tą, kuris sukūrė dangų, žemę, jūrą ir vandens šaltinius.“²⁷ Tikrieji angelai žmonėms Evangelijos neskelbia. Žmogus yra paties Viešpaties pasirinktas tarpininkas, kad skelbtų Jo Evangeliją iki pasaulio pabaigos.²⁸ Taigi šis angelas yra Evangelijos žinios simbolis, skelbiantis, kad atėjo laikas teismui, kuris „prasidės nuo Dievo namų“.²⁹ Tokia žinia negalėjo būti pateikta iš Šventojo Rašto, kol Šventajame Rašte nebuvo atrastas laikas, vedantis į teismą. Kaip jau buvo užsiminta, 2300 dienų laikotarpis siekia Dievo tautos tyrimo teismą.

GSAM 91Permaldavimo diena – teismo laikas

GSAM 91.1Permaldavimo diena, žemiškosios šventovės apvalymas, žydų buvo ir tebėra laikoma teismo diena. Ir net dabar, kai jie yra išsibarstę, nors ir negali laikytis visų senovės apeigų, susijusių su ta iškilminga diena, ji vis tiek švenčiama kaip teismo diena. Tai patvirtindami, pirmiausia pacituosime iš žydų laikraščio The Jewish Exponent, leidžiamo San Franciske, Kalifornijoje, kuris yra ortodoksinių žydų, gyvenančių į vakarus nuo Uolinių kalnų, leidinys. 1892 m. rugsėjo mėnesio numeryje buvo paskelbta, kad prieš išleidžiant kitą numerį, ateis septintasis mėnuo ir Permaldavimo diena. Jų septintasis mėnuo vadinamas Tišri, o šeštasis – Elul; taigi laikraštyje buvo rašoma: „Atėjo Elulo mėnuo, ir kiekvieną rytą ortodoksinėse sinagogose skamba įspėjamieji šofaro [trimito, kuriuo turėjo būti pučiama nuo septintojo mėnesio pirmosios iki dešimtosios dienos, Psalmių 81:3, 4] garsai, raginantys pasiruošti atminimo dienai ir galutiniam Jom Kipuro teismui.“ Kadangi artėjo šeštojo mėnesio – Elulo – pabaiga, o septintasis mėnuo – Tišri – netrukus turėjo prasidėti, jie dešimt dienų iš eilės kiekvieną rytą girdėdavo trimitą, skelbiantį galutinį metų teismą pagal tą simbolinę sistemą.

GSAM 91Žydų rabino liudijimas

GSAM 91.2Be to, 1902 metais rabinas Isidore Myers, vadovavęs didelei žydų bendruomenei San Franciske, Kalifornijoje, skelbdamas Permaldavimo dieną, pasakė: „Peržengiančiam laiko slenkstį iš vienų metų į kitus izraelitui primygtinai primenama apie sukūrimą ir Kūrėjo visuotinę viešpatiją, ir jis raginamas trimito garsu švęsti, taip sakant, laiko gimimo ir didžiojo Karaliaus karūnavimo metines. Be to, to paties trimito, arba šofaro, balsas ragina jį atidžiai apžvelgti savo praėjusių metų poelgius, kol jis drebėdamas stovi prieš viską matančią akį Amžinojo Teisingumo, sėdinčio ant teismo sosto.“

GSAM 92.1Kadangi žydų šventyklos tarnyboje šventovė buvo valoma kartą per metus, Danieliui turėjo būti akivaizdu, kad šis šventovės valymas 2300 dienų pabaigoje turi būti susijęs su kuo nors kitu nei simbolinė metinė tarnyba. Viešpats jau buvo nurodęs savo tautai, kad, naudojant simbolius pranašystėse, nurodytas laikas turėtų būti skaičiuojamas „kiekviena diena – už vienerius metus“.³⁰ Taigi šis 2300 dienų laikotarpis, kaip matėme, sutampa su Kristaus, kaip vyriausiojo kunigo, tarnystės pabaiga dangiškojoje šventovėje – su tų asmenų, kurių bylos per išpažinimą buvo perduotos į dangiškąją šventovę, tyrimo teismu.

GSAM 921844 m. turėjusi pasirodyti žinia apie teismą

GSAM 92.2Kai buvo nustatytas laikotarpis, kuriuo prasidės šventųjų teismas, atsivėrė kelias, kad pagal Viešpaties nustatytą įvykių tvarką, kaip pažymėta pranašystėje, būtų galima paskelbti žinią: „Atėjo Jo teismo valanda.“ Atkreipkite dėmesį, kad čia nesakoma, jog iškart po to, kai bus nustatytas tas laikotarpis, žinia bus paskelbta, bet kad anksčiau „užantspauduota“ šviesa turėtų būti atskleista. Mes aiškiai matome, kad tai buvo įvykdyta. Vėlesniuose skyriuose paaiškės, kad Viešpats lygiai taip pat tiksliai nurodė laiką, kada bus paskelbta antrojo atėjimo žinia, ir lygiai taip pat pažodžiui ši žinia buvo paskelbta pasauliui.