19 skyrius — „Iš jų vaisių juos pažinsite“

GSAM 299.1„Jis vienus paskyrė apaštalais, kitus – pranašais, kitus – evangelistais, kitus – ganytojais ir mokytojais, kad šventieji būtų tobulinami, kad būtų atliekamas tarnavimo darbas, kad būtų statomas Kristaus kūnas, kol mes visi pasieksime vienybę tikėjime ir Dievo Sūnaus pažinime, pasieksime tobulą žmogaus brandą, pasieksime Kristaus pilnatvės ūgio matą.“¹

GSAM 299.2Kai Gelbėtojas bažnyčioje įdėjo savo Dvasios dovanas, kad „kaip Jam patiko“ būtų atliktas Viešpaties darbas, kol ateis tobula diena, Jis nepaliko savo tautos spėlioti, ar apreiškimas buvo iš dangaus, ar iš piktųjų dvasių, bet davė taisykles, pagal kurias galėtume žinoti, ar dvasia buvo iš Dievo, ar ne. Net ir šiais paskutiniais laikais, kai, kaip pranašavo pranašas Joelis, Viešpats turėjo išlieti savo Dvasią ant visų žmonių, o tiek sūnūs, tiek dukros turėjo pranašauti², Paulius sako, kad žmonės neturėtų niekuoti pranašavimų, bet turėtų „viską išbandyti“ ir „laikytis to, kas gera“.³

GSAM 299.3Kaip kitaip galima patikrinti tokius apreiškimus, jei ne palyginus juos su Šventojo Rašto taisyklėmis, skirtomis Dievo Dvasios veikimui atpažinti? Ne viskas, kas pranoksta riboto proto suvokimą, būtinai yra iš Dievo, nes Biblija skelbia, kad paskutinėmis dienomis Šėtonas darys stebuklus, kad apgautų pasaulį, kad galėtų surinkti žmones į mūšį tą didžiąją Visagalio Dievo dieną.⁴ Taigi tik kruopščiai palyginus apreiškimą su Biblijos taisyklėmis galima atpažinti tikrą dvasinę dovaną. Tam reikia tokio paties atidumo, kokį pasaulio žmonės rodo aptikdami padirbtus pinigus.

GSAM 300Padirbtų pinigų atpažinimas

GSAM 300.11863 m. balandžio mėn. leidinyje Detroit Bank Note Reporter p. Prestonas pateikė penkias taisykles, kaip atpažinti padirbtus pinigus, ir pareiškė, kad bet kuris asmuo, kuris pagal šias taisykles atidžiai patikrintų kiekvieną į jo rankas patekusį banknotą, niekada neturėtų bijoti būti apgautas.

GSAM 300.2Nėra patikimesnio būdo įrodyti pranašystės dovaną nei palyginti ją su aprašymais tų dovanų, kurios pasireiškė Šventojo Rašto laikais, ir patikrinti ją pagal ten pateiktas taisykles. Šventasis Raštas mus visapusiškai parengia visiems geriems darbams (2 Timotiejui 3:16, 17) ir teikia tikslų aprašymą apie pranašystės dovanos pasireiškimus bei apie tai, kaip tikrą Dievo Dvasios veikimą galima atskirti nuo Šėtono veikimo su jo netikromis dovanomis.

GSAM 300TAISYKLĖS, KAIP ATPAŽINTI TIKRAS DOVANAS

GSAM 300.3Viešpats savo Žodyje pateikė mažiausiai septynias aiškias taisykles, pagal kurias tikrus Dievo Dvasios pasireiškimus galima atskirti nuo Šėtono veiklos.

GSAM 300Pirmoji taisyklė – ypatingas nurodymas

GSAM 300.4Pranašas Izaijas, kalbėdamas apie paskutiniųjų dienų įvykius, sako: „Surišk liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių. O aš lauksiu Viešpaties, kuris paslepia savo veidą nuo Jokūbo namų, ir ieškosiu Jo... Ir kai jie jums sakys: Kreipkitės į tuos, kurie turi dvasių, ir į burtininkus, kurie čirškia ir murma, argi tauta neturėtų kreiptis į savo Dievą? Argi gyvieji turėtų kreiptis į mirusiuosius? Kreipkitės į įstatymą ir į liudijimą; jei jie nekalba pagal šį žodį, tai todėl, kad juose nėra šviesos.“⁵

GSAM 301.1Šiame Šventojo Rašto fragmente dėmesys atkreipiamas į tautą, kuri stengiasi atkurti Dievo įstatymo antspaudą – tautą, kuri laukia Viešpaties ir tarnauja Jam. Jie Jo ieško; kitaip tariant, jie laukia Jo atėjimo – ir tai vyksta tuo metu, kai dvasios, prisistatančios mirusiųjų dvasiomis, ragina žmones kreiptis į jas. Kai kurie paklūsta jų raginimui ir kreipiasi į mirusiuosius, ieškodami žinių; tačiau Viešpats kviečia savo tautą ieškoti Jo. Tai iš esmės reiškia, kad jei jie Jo ieškos, Jis jiems suteiks ypatingų nurodymų. Jiems nereikia kreiptis į mirusiuosius, kurie negali jiems suteikti jokios informacijos; nes „jie niekada daugiau neturės dalies tame, kas daroma po saule“; ir „mirusieji nieko nežino“.⁶

GSAM 301.2Pirmiau pateiktame Šventojo Rašto fragmente pateikiama taisyklė, pagal kurią turi būti tikrinami visi pranešimai: „Jei jie nekalba pagal šį žodį, tai todėl, kad juose nėra šviesos.“ Visi pranešimai iš Viešpaties bus suderinti su Jo žodžiu ir Jo įstatymu.

GSAM 301.3Taikydamas šią taisyklę ponios White raštams, norėčiau pasakyti, kad per pastaruosius penkiasdešimt dvejus metus aš atidžiai skaičiau jos liudijimus, lygindamas juos su Dievo įstatymu ir Biblijos liudijimu, ir randu tarp jų pačią tobuliausią harmoniją. Jos nurodymai nėra skirti pateikti kokį nors naują apreiškimą, kuris pakeistų Šventąjį Raštą, bet veikiau parodyti mums, kur ir kaip šiais laikais žmonės gali būti suklaidinti, nukreipti nuo Žodžio. Ponios White liudijimų reikšmę geriausiai atspindi tai, ką ji pati apie juos rašė:

GSAM 301.4„Dievo žodis yra pakankamas, kad apšviestų net labiausiai aptemtą protą, ir jį gali suprasti tie, kurie turi bent menkiausią norą jį suprasti. Tačiau, nepaisant viso to, kai kurie, kurie tvirtina, kad Dievo žodis yra jų studijų objektas, gyvena tiesiogiai prieštaraudami jo aiškiausiems mokymams. Todėl, kad vyrai ir moterys neturėtų pasiteisinimo, Dievas duoda aiškius ir konkrečius liudijimus, sugrąžindamas juos prie Žodžio, kurio jie nebesilaiko.

GSAM 302.1„Dievo žodis gausus bendrųjų principų, skirtų teisingų gyvenimo įpročių formavimui, o liudijimai – tiek bendrieji, tiek asmeniniai – skirti atkreipti jų dėmesį būtent į šiuos principus... Jūs nesate susipažinę su Šventuoju Raštu. Jei būtumėte paskyrę Dievo žodį savo studijų objektu, trokšdami pasiekti Biblijos standartą ir krikščionišką tobulumą, jums nebūtų reikėję tų liudijimų...

GSAM 302.2„Viešpats ketina jus įspėti, papeikti, patarti per pateiktus liudijimus ir įtvirtinti jūsų protuose Jo žodžio tiesos svarbą. Rašytiniai liudijimai nėra skirti suteikti naujos šviesos, bet ryškiai įspausti širdyje jau apreikštas įkvėpimo tiesas... Nėra atskleidžiama jokia papildoma tiesa, tačiau Dievas per liudijimus supaprastino jau duotas didžiąsias tiesas ir savo pačio pasirinktu būdu jas pateikė žmonėms, kad pažadintų protus ir įtvirtintų juose šias tiesas, kad niekas neturėtų pasiteisinimo...

GSAM 302.3„Liudijimai nėra skirti sumenkinti Dievo žodį, bet jį išaukštinti ir pritraukti prie jo protus, kad gražus tiesos paprastumas įspūdį paliktų visiems... Jei žmonės, kurie dabar tvirtina esą Dievo ypatingas lobis, paklustų Jo reikalavimams, kaip nurodyta Jo žodyje, specialūs liudijimai nebūtų duodami, kad pažadintų juos atlikti savo pareigą ir primintų jiems jų nuodėmingumą bei baisų pavojų, kylantį dėl nepaklusnumo Dievo žodžiui.“⁷

GSAM 302Antroji taisyklė – tikrieji pranašai

GSAM 302.4Mes jau sužinojome, kad visi tikri pranašai kalbės suderintai su Dievo įstatymu ir Dievo žodžio liudijimu. Apaštalas Jonas pateikia dar vieną taisyklę, apibūdinančią tikrų pranašų mokymą. Jis sako: „Mylimieji, netikėkite kiekvienai dvasiai, bet išbandykite dvasias, ar jos yra iš Dievo, nes į pasaulį išėjo daug netikrų pranašų. Iš to pažinkite Dievo Dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpažįsta, kad Jėzus Kristus yra atėjęs kūne, yra iš Dievo; o kiekviena dvasia, kuri neišpažįsta, kad Jėzus Kristus yra atėjęs kūne, nėra iš Dievo; ir tai yra ta antikristo dvasia, apie kurią esate girdėję, kad ji turi ateiti; ir ji jau dabar yra pasaulyje.“⁸

GSAM 303.1Atidžiai įsidėmėkite šį Šventojo Rašto fragmentą. Jame nesakoma, kad kas išpažįsta, jog Jėzus Kristus „atėjo kūne“, bet „yra atėjęs kūne“; tai reiškia, kad Jis, per savo Dvasią, ateina ir apsigyvena mumyse, atsakydamas į mūsų tikėjimą. Iš tiesų tai yra pagrindinė evangelijos tiesa: „Kristus jumyse – šlovės viltis“.⁹

GSAM 303.2Praktinė tema, randama visuose ponios White raštuose, yra Kristaus, kaip mumyse gyvenančio Gelbėtojo, būtinybė, jei norime padaryti kokią nors pažangą dangiškajame kelyje. Jos raštai moko, kad Kristus yra būtinas pradžioje, pabaigoje ir visą laiką. Kaip šio fakto iliustraciją norėtume atkreipti dėmesį į jos knygą Kelias pas Kristų, kurios anglų kalba parduota daugiau nei šimtas tūkstančių egzempliorių, jau nekalbant apie tūkstančius egzempliorių aštuoniolika užsienio kalbų, kuriomis ji dabar yra išleista. Vienas presbiterionų pastorius, perskaitęs šią knygą, užsisakė daugiau nei tris šimtus egzempliorių savo bažnyčios nariams ir draugams ir pasakė: „Šią knygą parašė žmogus, kuris puikiai pažįsta Viešpatį Jėzų Kristų.“

GSAM 303Trečioji taisyklė – netikri pranašai

GSAM 303.3Jonas pateikia taisyklę, kaip atpažinti netikrus pranašus: „Jie yra iš pasaulio; todėl jie kalba pasaulietiškai, ir pasaulis jų klauso.“¹⁰ Netikrų pranašų mokymas pataikaus kūniškai širdžiai, o ne išaukštins savęs atsižadėjimo ir kryžiaus nešimo kelią. Netikri pranašai mokys „malonių dalykų“, o ne išaukštins „Izraelio Šventąjį“.¹¹ Kiekvienas, perskaitęs net keletą puslapių ponios White raštų, gali įsitikinti, kad jie atitinka savęs atsižadėjimo ir kryžiaus nešimo principus, o ne yra skirti patenkinti pasaulietišką, kūnišką širdį.

GSAM 304Ketvirtoji taisyklė – kančia ir kantrybė

GSAM 304.1Toliau gilindamiesi į šią temą, kaip ketvirtą taisyklę pasirinksime apaštalo Jokūbo žodžius: „Imkite, broliai, pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu, kaip pavyzdį, kaip kentėti vargus ir būti kantriems.“¹² Skaitydami apie tų senovės pranašų patirtį, sužinome, kad vienas didžiausių jų išbandymų buvo matyti, kaip Izraelis atmetė arba elgėsi priešingai aiškiems liudijimams, duotiems jiems. Trumpas tų laikų tyrimas iš karto parodys tiek tikrųjų, tiek netikrų pranašų pobūdį. „Taip sako kareivijų Viešpats: Neklausykite pranašų, kurie jums pranašauja, žodžių; jie jus klaidina; jie kalba savo širdies regėjimus, o ne iš Viešpaties lūpų.“¹³

GSAM 304.2Ponios White raštuose nėra nieko, kas skaitytoją išpuikintų; tačiau, kaip išreiškė kitas asmuo: „Iš tų liudijimų nesuskaičiuojamą daugybę kartų gavau didelę dvasinę naudą. Iš tiesų, niekada jų neskaitydavau nejausdamas, kad esu baramas už savo tikėjimo Dievu trūkumą, atsidavimo trūkumą ir uolumo gelbėti sielas trūkumą.“ Taigi, be abejonės, ponios White liudijimų poveikis labai skiriasi nuo Jeremijo aprašytų netikrų pranašų mokymų.

GSAM 304.3Pranašas taip pat mums pasakoja, kaip mokys netikri pranašai: „Jie vis dar sako tiems, kurie mane niekuoja: Viešpats pasakė: Jūs turėsite ramybę; ir jie sako kiekvienam, kuris eina savo širdies sumanymo keliu: Jums neatsitiks nieko blogo.“¹⁴

GSAM 304.4Kalbant apie ponios White mokymo pobūdį jos liudijimuose, pacituosiu šiuos atidaus skaitytojo žodžius:

GSAM 304.4„Aš perskaičiau visus jos liudijimus nuo pradžios iki galo, daugumą iš jų – net keletą kartų, ir per visus juos niekada nesugebėjau rasti nė vieno amoralaus sakinio ar ko nors, kas nebūtų visiškai tyra ir krikščioniška; nieko, kas nukreiptų ką nors nuo Biblijos ar nuo Kristaus; tačiau ten randu nuoširdžiausius raginimus paklusti Dievui, mylėti Jėzų, tikėti Šventuoju Raštu ir nuolat jį tyrinėti. Toks artumas Dievui, toks nuoširdus atsidavimas, tokie rimti raginimai gyventi šventą gyvenimą gali būti įkvėpti tik Dievo Dvasios.“

GSAM 305.1Nuo pat pradžių atidžiai stebėjęs jos liudijimus žmogus rašo:

GSAM 305.1„Kalbant apie atvirą ir ištikimą elgesį, be baimės ir šališkumo, noriu paliudyti, kad to niekada netrūko. Jei šioje veikloje vyrautų žemi ir piktavališki motyvai, pagyrimo žodžiai pakeistų gilius liudijimus ir ištikimus papeikimus. Kalbos aiškumas, ištikimi papeikimai už klaidas, užuojautos ir padrąsinimo žodžiai drebančioms sieloms, kurios jaučia, kad joms reikia Gelbėtojo, ir klystantiems, kurie nuolankiai siekia atsikratyti savo trūkumų, – tai yra dalykai, kurie didžiąja dalimi sudarė jos darbą. Ponios White liudijimas, kuriame ji barė klaidas daugelio žmonių, kuriuos ji matė regėjimuose, atžvilgiu, buvo pateiktas labai ištikimai ir turėjo puikų poveikį.“¹⁵

GSAM 305Penktoji taisyklė – tikros pranašystės išsipildo

GSAM 305.2Deuteronomijos aštuonioliktajame skyriuje randamas Mozės teiginys apie tikruosius ir netikruosius pranašus. Jis sako: „Kaip mes pažinsime žodį, kurio Viešpats nepasakė? Kai pranašas kalba Viešpaties vardu, o tas dalykas neįvyksta ir neišsipildo, tai yra dalykas, kurio Viešpats nepasakė, bet pranašas jį pasakė įžūliai; tu neturi jo bijoti.“¹⁶

GSAM 305.3Tas pats teiginys randamas ir šiuose Šventojo Rašto tekstuose: „Kas tas, kuris sako, ir tai išsipildo, kai Viešpats to neįsakė?“¹⁷ Apie pranašą Samuelį buvo pasakyta: „Viskas, ką jis sako, tikrai išsipildo.“¹⁸ „Kai pranašo žodis išsipildys, tada bus žinoma, kad Viešpats jį tikrai siuntė.“¹⁹

GSAM 306.1Praėjo jau daugiau nei penkiasdešimt treji metai, kai autorius pirmą kartą pamatė ponią E. G. White, patiriančią pranašišką regėjimą. Per šiuos metus ji pateikė daug pranašiškų teiginių apie dalykus, kurie turėtų įvykti. Kai kurios iš šių pranašysčių susijusios su įvykiais, kurie jau išsipildė, kai kurios šiuo metu pildosi, o kitos dar laukia ateities. Kalbant apie tas, kurios susijusios su praeities ar dabarties įvykiais, nežinau nė vieno atvejo, kai jos būtų nepasitvirtinusios. Kai kurios iš jos pranašysčių jau buvo paminėtos. Kitos pasirodys vėlesniuose skyriuose, kai tęsime savo pasakojimą.

GSAM 306Šeštoji taisyklė – stebuklai nėra tikro pranašo išbandymas

GSAM 306.2Daugelis teologų rašytojų yra tvirtinę, o Šventojo Rašto komentaruose teigiama, kad tikro pranašo ženklas yra stebuklų darymas. Tačiau Šventajame Rašte tokios taisyklės mes dar neradome.

GSAM 306.3Jei stebuklų darymas yra tikro pranašo įrodymas, tuomet „netikrasis pranašas“, minimas Apreiškimo 19:20, galiausiai būtų paskelbtas tikru pranašu; nes ten sakoma: „Žvėris buvo paimtas, o su juo – ir netikrasis pranašas, kuris jo akivaizdoje darė stebuklus, kuriais apgavo tuos, kurie buvo gavę žvėries ženklą.“ Apie tą pačią galią vėl kalbama Apreiškimo 13:14, kaip apie apgaudinėjančią „tuos, kurie gyvena žemėje, stebuklais, kuriuos jis turėjo galią daryti žvėries akivaizdoje“. Taikydami tą pačią taisyklę, turėtume prieiti prie išvados, kad netgi Šėtonas yra tikrasis pranašas. Tam tikros dvasios, kurios atliks ypatingą darbą per šeštąją iš septynių paskutinių bausmių, vadinamos „velnių dvasiomis, darančiomis stebuklus, kurios eina pas žemės ir viso pasaulio karalius, kad surinktų juos į mūšį tą didžiąją Visagalio Dievo dieną“.²⁰

GSAM 306.4Jei tikro pranašo įrodymas turi būti randamas stebukluose, kuriuos jis atlieka ne regėjime būdamas, turėtume rasti tik nedaugelį Biblijos pranašų, kurie išlaikytų šį išbandymą, ypač jei sprendimas turi būti grindžiamas tuo, kas užrašyta apie jų darbus. Tiesa, kad užrašyta, jog kai kurie pranašai darė stebuklus, kaip antai Elijas, Eliziejus ir Paulius. Bet kas Biblijoje yra radęs užrašų apie Izaijo, Jeremijo, Danieliaus, Ozėjo, Joelio, Amoso ir kt. stebuklus? Tačiau jie buvo tikri Viešpaties pranašai, ir tai patvirtina taisyklės, kurias Viešpats nustatė kaip tikro pranašo išbandymą.

GSAM 307.1Tai, kad stebuklų darymas nėra tikro pranašo išbandymas, aiškiai matyti skaitant Šventojo Rašto pasakojimą apie Joną Krikštytoją. Kad jis buvo pranašas, rodo jo tėvo Zacharijo pranašystė, kai jis pasakojo apie Dievo jam suteiktą regėjimą dėl sūnaus, kuris turėjo jam gimti: „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi priešais Viešpaties veidą, kad paruoštum Jam kelius.“²¹ Pats mūsų Gelbėtojas pripažino Joną būtent tuo pranašu, kuris turėjo paruošti kelią priešais Jį; nes apie Joną Jis pasakė: „Bet ko jūs išėjote pažiūrėti? Pranašo? Taip, sakau jums, ir dar daugiau nei pranašo. Štai tas, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu savo pasiuntinį prieš tavo veidą, kuris paruoš tau kelią. Nes sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra didesnio pranašo už Joną Krikštytoją?“²²

GSAM 307.2Taigi čia yra aiškus Gelbėtojo teiginys, kad Jonas buvo pranašas. Taikykime stebuklų darymo kriterijų ir pažiūrėkime, koks bus rezultatas. Evangelisto Jono parašytoje Evangelijoje randame šiuos žodžius: „Ir daugelis susirinko pas jį [Kristų] ir sakė: Jonas nedarė jokių stebuklų, bet viskas, ką Jonas kalbėjo apie šį žmogų, buvo tiesa.“²³ Jau vien šis teiginys visiškai paneigia tvirtinimą, kad tikro pranašo ženklas yra stebuklų darymas.

GSAM 307.3Ši taisyklė, pateikta Pakartoto Įstatymo 13:1–3, kurią mūsų dabartiniame sąraše vadiname šeštąja taisykle, skirta apsaugoti mus nuo to, kad vaikytumės ko nors nuostabaus ar stebuklingo, kol pirmiausia atidžiai nepatikrinsime, ar tai veda prie didesnio artumo Viešpačiui, ar atitolina nuo Jo. Šis tekstas iš esmės mums sako taikyti visas taisykles, ypač siekiant įsitikinti, ar tai suderinama su Dievu ir Jo įstatymu.

GSAM 308.1Ši šeštoji taisyklė moko, kad jei stebuklą atlieka apsimetėlis, atidžiai jį išnagrinėjus bus matyti nukrypimas nuo šventų Dievo žodžio tiesų ir standartų nuleidimas, siekiant patenkinti širdį, linkusią vengti savęs atsižadėjimo kelio. Viešpats leidžia atsirasti tokiam apsimetėliui, o jo elgesys yra išbandymas tikram Dievo vaikui, suteikiantis jam galimybę atidžiai įvertinti minėto stebukladario polinkį ar motyvą. Tie, kurie laikosi Dievo žodžio, užuot pasidavę apgaulingam stebukladariui, po tokios patirties išeina stiprūs Dieve.

GSAM 308.2Šiais piktų dienų laikais, kai daugelis save vadina „tikėjimo gydytojais“, „dieviškaisiais gydytojais“, „krikščioniškojo mokslo gydytojais“ ir pan., būtų gerai griežtai taikyti Šventojo Rašto taisykles; nes mums prireiks dieviškų taisyklių ir Šventosios Dvasios apšvietimo, kad galėtume aiškiai įžvelgti kai kurių iš šių „gydytojų“ ketinimus ir tikslus, nes jų veikla yra labai subtili; o kita vertus, yra ir tokių, kurie atvirai nepaiso Dievo įstatymo ir Jo tiesos šiais laikais. Kai kuriais atvejais šie apsimetėliai „gydytojai“ netgi vien užgirdę Dievo įstatymo paminėjimą siautėjo kaip bepročiai. Kaip tikrai Viešpats turi žinią, skelbiančią Jo šventąjį įstatymą, taip tikrai tie žmonės, kurie keikia Jo įstatymą ir išstumia iš savo draugijos tuos, kurie jį netgi paminėja, yra netekę Šventosios Dvasios veikimo.

GSAM 308Septintoji taisyklė – jų vaisiai

GSAM 308.3„Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, bet iš vidaus yra grobuoniški vilkai. Jūs juos pažinsite iš jų vaisių. Argi žmonės renka vynuoges iš erškėčių ar figas iš usnių? Taip pat ir kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o supuvęs medis duoda blogus vaisius. Geras medis negali duoti blogų vaisių, taip pat ir supuvęs medis negali duoti gerų vaisių. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį. Todėl iš jų vaisių juos pažinsite.“²⁴

GSAM 309.1Šie mūsų Gelbėtojo žodžiai patvirtina faktą, kad pranašystės dovana egzistuos Evangelijos amžiuje. Jeigu su šiuo darbu nebūtų susiję jokie tikri pranašai, o kiekvienas pranašiškas pasireiškimas kiltų iš piktos jėgos, argi Jis nebūtų pasakęs: „Saugokitės pranašų“? Tai, kad Jis mums taip aiškiai nurodo, kaip galima atpažinti kiekvieną iš jų, yra geriausias įrodymas, jog Guodėjo, Šventosios Dvasios, darbe, atskleidžiant „būsimus dalykus“ (Jono 16:13), pasireikš tikroji pranašystės dovana. Ši taisyklė, kurią mūsų sąraše pavadinome septintąja taisykle, yra neklystanti. Kristus nesakė: Jūs galite juos atpažinti iš jų vaisių, bet tvirtai pareiškė: „Iš jų vaisių juos atpažinsite.“

GSAM 309.2Klausiame: kokie vaisiai matomi tikrų Dievo Dvasios dovanų veikloje? Atsakymas randamas Pauliaus teiginyje apie Viešpaties tikslą, kuriuo Jis suteikė dovanas bažnyčiai: „Todėl Jis sako: Kai Jis pakilo į aukštį, nusivedė į nelaisvę belaisvius ir žmonėms suteikė dovanas... Ir vienus Jis paskyrė apaštalais, kitus – pranašais, kitus – evangelistais, kitus – ganytojais ir mokytojais, kad šventieji būtų tobulinami, kad būtų atliekamas tarnavimo darbas, kad būtų statomas Kristaus kūnas; kol mes visi pasieksime vienybę [„į vienybę“, pastaba paraštėje] tikėjime ir Dievo Sūnaus pažinime, iki tobulos žmogaus brandos, iki Kristaus pilnatvės ūgio matmens.“²⁵

GSAM 309.3Pritaikykime šią taisyklę pranašiškajai dovanai, kuri nuo pat savo atsiradimo buvo susijusi su Trečiojo angelo žinia, ir koks yra rezultatas? — Matome, kad nuolatinis mokymas, perteikiamas per ponią White, buvo vienybės ir harmonijos dvasios, ragindamas „tarytis“ ir „stengtis kartu“, kad būtume vieningi su Kristumi, taip užtikrinant tikrą bendrystę ir vienybę vieni su kitais.

GSAM 310.1Kai kurie šio darbo priešininkai pašaipiai sakė: „Jei ne ponios White regėjimai, kuriuos turite tarp savęs, jūsų reikalas jau seniai būtų žlugęs.“ Į tai atsakoma: „Tai tiesa; nes iš to šaltinio Viešpats davė patarimus, įspėjimus ir šviesą, ir taip buvo pašalinti nesutarimai, o darbas klestėjo.“ Taigi tai, ką jie sumanė kaip smūgį prieš šią dovaną, iš tikrųjų yra liudijimas, kad jos vaisius yra tikros pranašystės dovanos vaisius.

GSAM 310.2Jau šešiasdešimt metų ir daugiau pranašystės dovanos apraiškos per ponią White buvo tikrinamos pagal šias septynias taisykles, ir visais atžvilgiais jos atitiko tikrai pranašystei keliamus reikalavimus.