17 skyrius — Tiesa, skleidžiama sunkumų akivaizdoje
GSAM 265.1„Kaip piemuo ieško savo bandos tą dieną, kai yra tarp savo išsibarsčiusių avių, taip ir Aš ieškosiu savo avių ir išgelbėsiu jas iš visų vietų, kur jos buvo išsibarsčiusios apsiniaukusią ir tamsią dieną.“1
GSAM 265.2Tie, kurie iki šio laiko (1847 m.) buvo priėmę Trečiojo angelo žinią, buvo neturtingi šio pasaulio gėrybių atžvilgiu, todėl finansiškai galėjo labai nedaug prisidėti prie žinios skleidimo. Pastorius White’as su žmona ir pastorius Batesas suprato asmeninio darbo tarp išsibarsčiusių brolių svarbą, taip pat būtinybę parengti skaitymo medžiagą, kurią būtų galima įteikti žmonėms, kaip pagalbą vedant juos į tiesos pažinimą. Pastoriui Batesui labai padėjo jo brošiūra apie šabą, kurią jis platino keliaudamas po įvairias vietoves ir siųsdamas paštu. Jis dirbo su didžiausiu atkaklumu.
GSAM 265Jaunos sesers auka dėl tiesos
GSAM 265.3Vieną kartą, neturėdamas pinigų kelionei apmokėti, jis jau ketino pėsčiomis iškeliauti iš Masačusetso į Niu Hampširą. Būtent tada jis gavo laišką iš jaunos sesers, kuri buvo įsidarbinusi namų darbininke už 1 dolerį per savaitę, kad turėtų iš ko prisidėti prie šios misijos. Dirbusi vieną savaitę, ji buvo taip stipriai apimta minties, kad pastoriui Batesui reikia pinigų, kad nuėjo pas savo darbdavį ir gavo avansą, kad galėtų jam iš karto nusiųsti 5 dolerius. Už šiuos pinigus jis sumokėjo už kelionę į Niu Hampširą viešuoju transportu. Kiekvienoje vietoje jis surengė puikius susirinkimus, ir daug sielų priėmė tiesą.
GSAM 266Namų ūkio tvarkymas su pasiskolintais baldais
GSAM 266.1Norėdami parodyti aukojimo dvasią, kuri vedė pirmuosius šios žinios pionierius, pateikiame šią ištrauką iš ponios White pasakojimo apie jų padėtį 1847–1848 m. žiemą, kai jie gyveno kambariuose erdviame S. Howlando name Topšame, Meine, kur su pasiskolintais baldais įsirengė namus:—
GSAM 266.2„Buvome vargšai ir išgyvenome sunkius laikus. Mano vyras dirbo veždamas akmenis geležinkeliu, dėl to jo pirštų oda nusidėvėjo iki kraujo, o daugelyje vietų ėmė kraujuoti. Buvome nusprendę nebūti priklausomi, o patys save išlaikyti ir turėti iš ko padėti kitiems. Tačiau mums nesisekė. Mano vyras dirbo labai sunkiai, bet negalėjo gauti to, kas jam priklausė už jo darbą.
GSAM 266Pastorius White pjauna malkas
GSAM 266.3„Mano vyras paliko geležinkelį ir su kirviu nuėjo į mišką pjauti malkų. Jausdamas nuolatinį skausmą šone, jis dirbo nuo ankstyvo ryto iki sutemų, kad uždirbtų apie penkiasdešimt centų per dieną. Naktimis jis negalėjo miegoti dėl stipraus skausmo. Netrukus gavome laiškų iš brolių iš įvairių valstijų, kviečiančių mus atvykti pas juos; tačiau, kadangi neturėjome lėšų išvykti iš valstijos, atsakėme, kad mums tas kelias nėra atviras.
GSAM 266.4„Gavome laišką iš brolio Chamberlaino iš Konektikuto, kuriame jis ragino mus dalyvauti konferencijoje toje valstijoje. Nusprendėme vykti, jei pavyks gauti lėšų. Vyras atsiskaitė su darbdaviu ir sužinojo, kad jam priklauso dešimt dolerių. Už pusę šios sumos nusipirkau labai reikalingų drabužių, o tada užlopiau vyro paltą, netgi sujungdama lopų kraštus taip, kad buvo sunku atskirti, kur yra originalus audinys rankovėse. Mums liko penki doleriai kelionei į Dorčesterį, Masačusetse. Mūsų lagaminas talpino beveik viską, ką turėjome žemėje. Tačiau džiaugėmės ramybe sieloje ir švaria sąžine, ir tai vertinome labiau nei žemiškus patogumus.
GSAM 267.1„Užsukome pas brolį Nicholsą, ir prieš išvykstant sesuo Nichols įteikė mano vyrui penkis dolerius, už kuriuos sumokėjome už kelionę į Middletowną, Konektikute. Tame mieste buvome svetimi ir niekada nebuvome matę nė vieno iš šioje valstijoje gyvenančių brolių. Mums liko tik penkiasdešimt centų. Mano vyras nedrįso jų išleisti vežimui samdyti, todėl jis numetė lagaminą ant lentų krūvos, o mes ėjome toliau, ieškodami ko nors, turinčio tokį patį tikėjimą. Netrukus sutikome brolį Chamberlainą, kuris mus nusivedė į savo namus.“
GSAM 267Konferencija Roky Hillyje, Konektikute
GSAM 267.2Ši konferencija vyko Roky Hillyje, o susirinkimų salė buvo didelė, nebaigta įrengti patalpa brolio Beldeno namuose. Ši ištrauka iš laiško, kurį pastorius White parašė S. Howlandui, pateikia keletą įdomių detalių apie susirinkimą:—
GSAM 267.3„Balandžio 20 d. [1848] brolis Beldenas nusiuntė savo vežimą į Middletowną mūsų ir tame mieste išsibarsčiusių brolių paimti. Į jo namus [Rocky Hill] atvykome apie ketvirtą popietę, o po kelių minučių atvyko broliai Batesas ir Gurney. Tą vakarą susirinkome apie penkiolika žmonių. Penktadienio rytą broliai plūdo, kol mūsų skaičius pasiekė apie penkiasdešimt. Ne visi jie buvo visiškai įsitvirtinę tiesoje. Mūsų susirinkimas tą dieną buvo labai įdomus. Brolis Batesas aiškiai išdėstė įsakymus, o jų svarba buvo pabrėžta galingais liudijimais. Žodis padėjo sustiprinti tuos, kurie jau buvo pasiekę tiesą, ir pažadinti tuos, kurie dar nebuvo visiškai apsisprendę.“2
GSAM 267Pakviestas į Oswego apygardą, Niujorko valstijoje
GSAM 267.4Dėl pastoriaus Bateso brošiūros platinimo tarp adventistų, žmonės kitose valstijose pradėjo laikytis šabo. Hiram Edsonas iš Port Gibsono, Niujorko valstijoje, parašė laišką, kuriame pakvietė pastorių White’ą, jo žmoną ir kitus dalyvauti šabo laikytojų konferencijoje Volney mieste, Oswego apygardoje, 1848 m. rugpjūčio mėnesį. Jis rašė, kad broliai daugiausia buvo neturtingi, todėl negalėjo pažadėti, kad jie daug prisidės prie išlaidų padengimo. Pastorius White už darbą šieno lauke buvo uždirbęs 40 dolerių. Dalis šių pinigų buvo išleista labai reikalingiems drabužiams įsigyti, o likusi suma – kelionei į Volney ir atgal.
GSAM 268.1Ši konferencija vakarų Niujorke vyko pono Arnoldo vežimų garaže. Joje dalyvavo apie trisdešimt penkis žmones – visi, kuriuos pavyko surinkti toje valstijos dalyje, – tačiau vos du iš jų buvo vieningos nuomonės. Kiekvienas atkakliai gynė savo pažiūras, tvirtindamas, kad jos atitinka Bibliją. Visi nekantriai siekė išsakyti savo įsitikinimus ir juos skelbti. Jiems buvo pasakyta, kad pastorius White’as ir jo žmona atvyko iš taip toli ne tam, kad juos išklausytų, o tam, kad pamokytų juos tiesos. Ponas Arnoldas laikėsi nuomonės, kad Apreiškimo 20 skyriuje minimi tūkstantis metų jau praėjo, o Apreiškimo knygoje minimi šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai yra tie, kurie dalyvavo prisikėlime kartu su Kristumi.
GSAM 268Ponas Arnoldas prieštarauja sakramentams
GSAM 268.2Kai prieš šią bendruomenę buvo iškelti mūsų mirštančio Viešpaties simboliai ir kai jie ruošėsi paminėti Jo kančias, ponas Arnoldas atsistojo ir pasakė, kad jis netiki tuo, ką jie ketina daryti, – kad Viešpaties vakarienė yra Paschos tęsinys, kurią reikia švęsti tik kartą per metus.
GSAM 268.3Šie keisti nuomonių skirtumai tapo sunkiu krūviu poniai White. Ji puikiai žinojo, kad ponas Arnoldas klysta, ir didelis sielvartas slegė jos dvasią, nes atrodė, kad Dievas buvo paniekintas. Kai kurie bijojo, kad ji miršta; tačiau pastoriai Batesas, White’as, Chamberlainas, Gurney ir Edsonas meldėsi už ją, ir Viešpats gailestingai išklausė savo tarnų maldas, ir ji atsigavo. Dangaus šviesa nusileido ant jos, ir netrukus ji atsiskyrė nuo žemiškų dalykų. Kai ji buvo tokioje būsenoje, jai buvo parodytos kai kurios susirinkusiųjų klaidos, taip pat tiesa, kontrastuojanti su šiomis klaidomis, parodanti, kad šie nesutarimai, kuriuos jie laikė atitinkančiais Bibliją, iš tikrųjų atitiko tik jų pačių nuomonę apie Bibliją, ir kad jie privalo atsisakyti savo klaidų bei susivienyti Trečiojo angelo žinios pagrindu. Susirinkimas baigėsi šlovingai; tiesa pasiekė pergalę. Tie, kurie laikėsi šių keistų nuomonių skirtumų, pripažino savo klaidas ir susivienijo remdamiesi dabartine tiesa – Trečiojo angelo žinia, ir Dievas juos gausiai palaimino.
GSAM 269Regėjimas su nuostabiu Biblijos panaudojimu
GSAM 269.1Šį susirinkimo aprašymą 1884 m. sausio 4 d. pateikė p. Aleksandras Rossas, kuris buvo vienas iš trisdešimt penkių šio nedidelio susirinkimo dalyvių. Jis pasakojo:—
GSAM 269.2„Sesuo White, būdama regėjime, atsistojo ir paėmė šeimos Bibliją į kairę ranką; knyga buvo įprasto dydžio. Laikydama ją atvertą aukštai, nežiūrėdama į ją, dešine ranka ji vartydavo puslapius nuo vieno teksto prie kito, o uždėdama pirštą ant Šventojo Rašto ištraukos, ją pakartodavo. Aš peržiūrėjau daugelį ištraukų, norėdamas patikrinti, ar ji tikrai kartoja tą, į kurią nurodė. Aš pats arba kai kurie iš susirinkusiųjų peržiūrėjome jas visas. Kiekvienu atveju ji ne tik pakartojo tekstą, į kurį nurodė, bet ir darė tai, kai jos akys žvelgė į viršų ir priešinga kryptimi nei Biblija. Būtent šios Šventojo Rašto ištraukos, kurias ji pakartojo, paneigė klaidingas teorijas, kurias 1848 m. rugpjūčio mėnesį Volneyje susirinkę šabo laikytojai buvo iškėlę, ir paskatino mus susivienyti tiesos vardan.“
GSAM 269.3Iš tiesų, turėjo būti sunku įtikinti tą, kuris neatsisakytų doktrinos klaidos, ištaisytos tokiomis aplinkybėmis, cituojant aiškius Biblijos tekstus ir tokiu nepaprastu būdu. Ši šabą laikanti bendruomenė Oswego apygardoje, kai jų klaidos buvo taip ištaisytos ir jie susivienijo tiesoje, išėjo iš to susirinkimo skleisti šviesą kitiems. Rezultatai neabejotinai liudijo, kad tai buvo Dievo darbas. Šėtonas visada pasiruošęs skaldyti, blaškyti ir išsklaidyti visomis jam prieinamomis priemonėmis. „Dievas nėra sumaišties, bet taikos kūrėjas, kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.“3
GSAM 270Stebuklingi išgydymo atvejai
GSAM 270.1Po minėtos konferencijos susirinkimai vyko Madisono apygardoje, Port Gibsone, Port Byrone ir Niujorke. Po jų vyko bendras susirinkimas Konektikute. Kai kuriose iš šių vietų Viešpats labai priartėjo prie savo tarnų, o Didžiojo Gydytojo gydomoji galia nusileido ant sergančiųjų, atsakydama į nuoširdžias jo tautos maldas, kai jie laikėsi taisyklės, nustatytos Jokūbo laiške.4 Netgi tie, kuriuos gydytojai paskelbė beviltiškais, buvo išgydyti nuo savo ligų. Tokio pobūdžio įvykiai dažnai pasikartodavo įvairiais laikotarpiais nuo 1845 metų.
GSAM 270Pionieriai ištveria sunkumus
GSAM 270.2Pastorius White, 1880 m. vasario 5 d. leidinyje Review and Herald, kalbėdamas apie tuos pionierių laikus, sakė:—
GSAM 270.3„Savo ankstyvuosiuose darbuose kentėjome badą dėl tinkamo maisto trūkumo ir šaltį dėl tinkamų drabužių stokos. Mes atsisakydavome netgi būtiniausių gyvenimo reikmenų, kad sutaupytume pinigų Dievo reikalui. Tuo pačiu metu baisiai išsekdavome, stengdamiesi atlikti didžiulį darbo kiekį, kuris atrodė būtinas rašant, redaguojant, keliaujant ir pamokslaujant iš vienos valstijos į kitą.“
GSAM 270.41848-ieji metai buvo įsimintini ne tik Advento istorijoje, bet ir politiniu požiūriu. Trečiojo angelo žinios tiesos buvo labai aiškiai apibrėžtos, o įvairiomis kryptimis atsivėrė kelias darbui plėstis. Tuo metu moraliniame ir politiniame pasaulyje vykę įvykiai ėmė įgauti tokią formą, kuri turėjo iš naujo atkreipti pranašystės tyrinėtojų dėmesį. Ne tik tarp Senojo pasaulio tautų vyravo didžiulė sumaištis, bet ir Haidsvilyje, Veino apygardoje, Niujorko valstijoje, prasidėjo šiuolaikinio spiritizmo apraiškos, kurias Biblijos tyrinėtojai įvardijo kaip „velnių dvasias, kurios turi surinkti žemės tautas į Viešpaties dienos mūšį“.
GSAM 271Tautų sumaištis 1848 m.
GSAM 271.11848 m. vasario 21 d., kai Prancūzijos karaliaus Liudviko Filipo dvariškiai susirinko aplink jį, jis pasakė: „Niekada nebuvau taip tvirtai įsitaisęs imperijos soste, kaip šį vakarą.“ Kitą vakarą, sutemus, apsivilkęs „jūrininko striukę“ ir persirengęs nuomojamo vežimo vežėju, jis pabėgo už Paryžiaus miesto sienų, ieškodamas prieglobsčio savo asmeniniam saugumui užtikrinti. Sakoma, kad šios didžiosios ir staigios permainos priežastis buvo jo veiksmai, kuriais jis parėmė popiežiaus uzurpaciją, o tai įžeidė jo pavaldinius ir karius. Tą dieną jis Paryžiaus mieste buvo baigęs didingą Prancūzijos kariuomenės paradą; ir kai ginklai buvo sudėti į krūvas, jis pasitraukė į rūmus, kai staiga mažas berniukas užšoko ant patrankos, mojuodamas trispalve vėliava ir šaukdamas: „Šalin popiežių! ŠALIN POPIEŽIŲ!!“ Kariai pakartojo šį šūksnį, ir jis greitai sklido išilgai eilių, vis stiprėdamas, kol prie jo prisijungė šūksnis: „IR ŠALIN KARALIŲ!“ Per kelias valandas visas Paryžius virto chaotiškos sumaišties arena. Kariai su ginklais rankose, lydimi minios, veržėsi į karaliaus rūmus. Karalius, sužinojęs apie sąmyšį, paskubėjo pabėgti persirengęs.
GSAM 271Tautos, įsitraukusios į kovą
GSAM 271.2Prancūzijos sąmyšis ir neramumai greitai išplito į kitas šalis. Prūsija, Hanoveris, Sardinija, Sicilija, Neapolis, Venecija, Lombardija, Toskana ir Roma užsikrėtė ta pačia minios dvasia. Per tris mėnesius visa Europa buvo sukrėsta, o daugiau nei trisdešimt imperijų ir karalysčių patyrė didžiausią sumaištį. Gatvėse buvo deginami sostai, karaliai ir imperatoriai bėgo ir slėpėsi, bijodami prarasti gyvybę. Politikai prognozavo, kad įvyks visuotinė pasaulio vyriausybių revoliucija.
GSAM 272.1Daugelis adventistų pastorių, kurie dar nebuvo girdėję apie Trečiojo angelo žinią, matė šią sumaištį ir manė, kad tai turi būti tautų susibūrimas „Visagalio Dievo didžiosios dienos mūšiui“.5
GSAM 272Atskleista žinia apie antspaudą
GSAM 272.2Būtent tuo metu Septintosios dienos adventistai iš Šventojo Rašto sužinojo, kad ketvirtojo įsakymo šabas yra gyvojo Dievo ženklas, arba antspaudas, ir kad atėjo laikas skelbti Apreiškimo 7:1–4 antspaudavimo žinią, todėl jie ieškojo būdų ir priemonių, kaip šią žinią perduoti žmonėms. Kol septintosios dienos žmonės ruošėsi šiam darbui, pirmosios dienos adventistai sakė: „Jūs per vėlai skelbiate savo antspaudo žinią, nes didžiosios dienos mūšis ir tikrasis Viešpaties atėjimas jau visai arti.“
GSAM 272Sąmyšis staiga nurimo
GSAM 272.3Maždaug po trijų mėnesių neramumai tarp tautų nurimo; tačiau ne dėl to, kad būtų išspręstos jų pretenzijos, o tokiu būdu, kurio patys žurnalistai negalėjo paaiškinti. Apie šiuos neramumus Horace Greeley laikraštyje New York Tribune rašė: „Mums visiems buvo didelis stebuklas, kas taip staiga sukėlė tą sumaištį tarp tautų; tačiau dar didesnis stebuklas yra tai, kas ją sustabdė.“
GSAM 272Senatorius Choate apie padėtį Senajame pasaulyje
GSAM 272.4Pereikime prie 1851 metų ir pamatysime, kaip senatorius Choate, sakydamas kalbą Jungtinių Valstijų Kongrese, kalbėjo apie padėtį Senajame pasaulyje ir sakė:
GSAM 272.4„Kokia tiksliai yra ta padėtis ir atmosfera, kurią, atrodo, gaubia šešėliai, debesys ir tamsa, jūs puikiai suprantate; kaip viskas yra visiškai nestabilu. Man atrodė, tarsi karūnų prerogatyvos, žmonių teisės ir tūkstančio metų sukauptos nuoskaudos ruoštųsi ištraukti kardą konfliktui, kuriame kraujas tekės, kaip apokaliptiniame regėjime, ‚iki žirgų žąslių‘, ir kuriame išnyks visa žmonių rasė; kuriame didysis laiko varpas išmuš dar vieną valandą; kuriame pati visuomenė bus išbandyta ugnimi ir plienu, ar ji yra iš gamtos ir gamtos Dievo, ar ne.“
GSAM 273„Liudijimas“, 1848 m. lapkričio 18 d.
GSAM 273.1Nors tie, kurie tvirtino, kad šis 1848 m. tautų sujudimas turėjo pranašauti Viešpaties atėjimą, patyrė liūdną nusivylimą, kaip gi buvo su Septintosios dienos adventistais, kurie tvirtino, kad dabar atėjo laikas, kai žmonėms turi būti pateiktas „gyvojo Dievo antspaudas“? Atsakydami cituojame ištrauką iš brošiūros, kurią 1849 m. sausio mėnesį išleido pastorius Juozapas Batesas. Kalbėdamas apie 1848 m. lapkričio 18 d. įvykį, jis rašo:—
GSAM 273.2„Nedidelė brolių ir seserų grupė susirinko į susirinkimą Dorčesteryje, netoli Bostono, Masačusetso valstijoje. Prieš susirinkimui prasidedant, kai kurie iš mūsų nagrinėjo kai kuriuos antspaudavimo žinios aspektus; buvo tam tikrų nuomonių skirtumų dėl žodžio ‚kylantis‘ ir pan. teisingo aiškinimo, o kadangi šiek tiek anksčiau Topšamo [Meino valstija] konferencijoje buvome pasimeldę dėl šios žinios paskelbimo, o jos paskelbimo būdas atrodė nepakankamai aiškus, todėl vieningai nusprendėme viską patikėti Dievui. Po kurio laiko, praleisto nuoširdžiai meldžiantis dėl apšvietimo ir nurodymų, Dievas seseriai White regėjime suteikė šį pranešimą.“
GSAM 273.2Cituojame žodžius, kuriuos ji ištarė regėjimo metu:—
GSAM 274Žodžiai, ištarti regėjime
GSAM 274.1„Kur išsiveržė šviesa? Tegul tavo angelas mums parodo, kur išsiveržė šviesa. Viskas prasidėjo nuo mažo dalyko, kai tu davei vieną šviesą po kitos. Liudijimas ir įsakymai yra tarpusavyje susiję, jų negalima atskirti; pirmiausia yra Dievo dešimt įsakymų. Jis labai džiaugėsi, kai jo įstatymas ėmė stiprėti, o apleistos vietos ėmė būti atstatomos. Iš silpnumo ji tapo stipri, tyrinėjant Jo žodį. Jos išbandymas truko tik trumpą laiką. Tai antspaudas! Ji kyla! Ji kyla, prasidedant nuo saulės patekėjimo. Kaip saulė, kuri iš pradžių šalta, vėliau šyla ir siunčia savo spindulius. Kai ta tiesa iškilo, joje buvo tik šiek tiek šviesos, bet ji vis stiprėjo. O, kokia šių spindulių galia! Ji vis stiprėja. Didžiausias svoris ir šviesa tenka tai tiesai, nes ji truks amžinai, net kai Biblijos nebereikės. Ji iškilo ten, rytuose; prasidėjo nuo nedidelės šviesos, bet jos spinduliai gydo. O, kokia galinga ta tiesa; ji yra aukščiausia po to, kai jie įžengs į gerąją žemę, bet ji stiprės, kol jie taps nemirtingi. Ji prasidėjo nuo saulės patekėjimo, tęsiasi savo keliu kaip saulė, bet niekada nenusileidžia.
GSAM 274.2„Angelai sulaiko keturis vėjus. Būtent Dievas sulaiko tas jėgas. Angelai jų nepaleidžia, nes ne visi šventieji yra užantspauduoti. Kai Mykolas atsistos, šis neramumas apims visą žemę. Juk jie jau beveik pasirengę prasiveržti. Tai sulaikyta tik todėl, kad šventieji nėra užantspauduoti. Taip, paskelbk tai, ką matei ir girdėjai, ir Dievo palaiminimas tave lydės. Žiūrėkite! Tas pakilimas stiprėja ir tampa vis šviesesnis ir šviesesnis.“6
GSAM 274.3Išėjusi iš šio regėjimo ponia White pasakė savo vyrui:
GSAM 274.3„Turiu tau žinią. Turi pradėti leisti nedidelį leidinį ir siųsti jį žmonėms. Tegul iš pradžių jis būna nedidelis; bet kai žmonės jį perskaitys, jie atsiųs tau lėšų, kuriomis galėsi jį spausdinti, ir jis bus sėkmingas nuo pat pradžių. Man buvo parodyta, kad šis nedidelis pradžios žingsnis taps tarsi šviesos srautais, apimsiančiais visą pasaulį.“
GSAM 275Abejonės žmogiškuoju požiūriu
GSAM 275.1Šios pranašystės apie šabo tiesos iškilimą ir plitimą buvo paskelbtos 1848 metais. Žvelgiant į tuometinę situaciją žmogiškuoju požiūriu, protas sakytų: „Ta pranašystė niekada neišsipildys.“ Vienas vyras, netrukus po to, kai buvo paskelbta pranašystė, vienam iš mūsų darbuotojų pastebėjo: „Jums prireiks 144 000 metų, kad įgyvendintumėte tai, ką siūlote.“ „Ką!“ – sakydavo jie, – „trys pamokslininkai – pastorius White’as su žmona ir pastorius Batesas – visi be pinigų, turintys mažiau nei šimtą pasekėjų, kurie visi neturi pinigų, išeina su keliais šimtais aštuoniasdešimties puslapių brošiūrų apie šabą, kad visam pasauliui perduotų įspėjamąją žinią! Absurdiška prielaida!“ Nors taip mąstantys sakė: „Neįmanoma!“, tikėjimas žinia ir liudijimas apie užtikrintą sėkmę sakė: „Izraelio Dievo vardu tai bus padaryta! Ir pasitikint Jo jėga tai privalo būti padaryta!“
GSAM 275Kaip buvo išspausdintas pirmasis Septintosios dienos adventistų laikraštis
GSAM 275.2Nuo to laiko, kai buvo duotas liudijimas apie leidybos darbą, septintą dieną švenčiantys žmonės daug meldėsi, kad Viešpats atvertų kelią „mažo laikraščio“ spausdinimui. Didžiausias trūkumas buvo pinigai, reikalingi pirmojo numerio išleidimui užtikrinti. 1849 m. birželio mėnesį pastorius White'as turėjo galimybę nupjauti keturiasdešimt akrų motiejukų rankiniu dalgiu už septyniasdešimt penkis centus už akrą; taip jam pavyko išleisti pirmąjį šio mažo žurnalo numerį. Galbūt nebūtų netinkama šioje vietoje įterpti šio mažo leidinio pirmojo puslapio faksimilę. Skaitytojas pirmojoje skiltyje pastebės pastoriaus White’o žodžius, kur jis sako: „Iki šiol nebuvo atvertas kelias šiam darbui pradėti.“ Taip pat matyti, kad būtent jo pasiaukojimas „atvėrė kelią“.
GSAM 276Ponios White pasakojimas apie pirmuosius leidinius
GSAM 276.1Ponia White apie leidybos darbo pradžią sako:
GSAM 276.2„Mano vyras pradėjo leisti nedidelį leidinį Middletowne, už aštuonių mylių nuo Rocky Hillo, Konektikute, ir dažnai nueidavo šį atstumą ir grįždavo atgal, nors tuo metu jis buvo raišas. Kai jis iš spaustuvės parnešė pirmąjį numerį, mes visi suklaupėme aplink jį, nuolankiomis širdimis ir gausiai ašarodami prašydami Viešpaties, kad Jo palaiminimas nusileistų ant Jo tarno menkų pastangų. Tada jis adresavo laikraštį visiems tiems, kurie, jo manymu, jį skaitys, ir nunešė jį į paštą kiliminiame krepšyje. Kiekvienas numeris buvo vežamas iš Middletowno į Roky Hillį, ir visada prieš ruošiant juos paštui jie būdavo išdėstomi prieš Viešpatį, o Dievui būdavo aukojamos nuoširdžios, ašaromis persmelktos maldos, kad Jo palaiminimas lydėtų šiuos tylius pasiuntinius. Labai greitai ėmė plaukti laiškai, atnešantys lėšų laikraščiui leisti, ir gerąją naujieną apie daugelį sielų, priėmusių tiesą.“7
GSAM 276Išsipildė pranašystė apie laikraščio rėmimą
GSAM 276.3Su jausmais gilesniais nei paprastas susidomėjimas pristatome šį pirmąjį puslapį iš pirmojo laikraščio, išleisto Septintosios dienos adventistų. Visas The Present Truth tomas susidėjo iš vienuolikos numerių po aštuonis puslapius, po dvi skiltis kiekviename. Teksto plotas puslapyje buvo keturių ir penkių aštuntadalių colio pločio ir aštuonių colių aukščio. 1-asis ir 4-asis numeriai buvo išspausdinti liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Middletowne, Konektikute. 5–9 numeriai buvo išspausdinti Oswego, Niujorke, ir yra datuoti 1849 m. gruodžio mėn., 1850 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. 11-asis numeris datuotas 1850 m. lapkričio mėn. ir buvo išspausdintas Paryžiuje, Meine. 6-ajame numeryje pastorius White’as sakė: „Leidžiant pirmuosius keturis numerius, surinkta daugiau nei pakankamai pinigų, kad būtų galima apmokėti laikraščių išlaidas. Šie pinigai buvo panaudoti mūsų išlaidoms, susijusioms su susirinkimais, kuriuose dalyvavome, padengti.“ 1849 metais, šių laikraščių įtakos ir pastoriaus Bateso pionieriškų pastangų dėka, daugelis žmonių Vermonte, Mičigane ir kitose valstijose priėmė šią žinią.
GSAM 278.1Priešingai nei 1848 m., kai darbas atrodė beviltiškas, apsvarstysime keletą faktų, kaip jie atrodo 1905 m., ir taip galėsime geriau įvertinti šio reikalo galutinį rezultatą: ar teisūs buvo tie, kurie priešinosi šios žinios kukliai pradžiai, ar dangaus Dievas, kuris per savo tarnaitę kalbėjo apie „augančią“ „antspaudavimo“ darbo jėgą.
GSAM 278Leidybos darbo pažanga
GSAM 278.2Ši tiesa dabar skelbiama ir spausdinama maždaug keturiasdešimčia pagrindinių pasaulio kalbų. Vietoj trijų pastorių jų yra – skaičiuojant įšventintuosius ir licenciatus – daugiau nei 600, be to, dar šimtai kitų dirba gydytojais, Biblijos darbuotojais, mokytojais ir medicinos misionieriais. Šios denominacijos literatūra yra atstovaujama daugiau nei penkiasdešimtyje įvairių periodinių leidinių, kurie spausdinami beveik dvidešimtyje leidyklų, esančių Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Ramiojo vandenyno salose ir Australijoje. Šiose leidyklose išspausdinta daugiau nei vienuolika šimtų įvairių knygų, brošiūrų ir traktatų. Norint įsigyti kiekvieno iš jų egzempliorių kartu su vienerių metų periodiniais leidiniais, reikėtų apie 340 dolerių. Vietoj vos šimto pasekėjų, šia tiesa džiaugiasi beveik 100 000 žmonių. Iš tiesų ši žinia, kaip saulė, „kyla“, ir mes galime pasakyti, pasinaudodami 1848 m. liudijimo žodžiais: „O, kokia šių spindulių galia!“
GSAM 278Tautų padėtis
GSAM 278.3Kol žinia taip plito, kokia buvo tautų padėtis? Nuo to laiko viešuose laikraščiuose dažnai matėme teiginius apie bendrą karą, kuris netrukus prasidės Europoje. Nors čia vyko nesutarimai, o ten – sukilimai, bendras „viesulas“ yra sulaikomas – „keturiems vėjams“ neleidžiama pūsti visiems iš karto, „kol Dievo tarnai nebus užantspauduoti“. Tai, kad nesantaikos ir karo elementai yra, bet neišsiveržia, nes yra sulaikyti, yra akivaizdu visiems.
GSAM 279.1Henris Vordas Bičeris, likus nedaug laiko iki savo mirties, tokių didelių kariuomenių išlaikymą Europoje pavadino „gyvybės kraujo siurbimu iš anksto, bijant, kad jis būtų pralietas“. Tarpvalstybinę padėtį, kurią lydi nuoskaudos, priešiškumas ir grėsmingas požiūris vieni į kitus, jis palygino su „aklaviete“, kurią sukelia vyrų grupė, nukreipusi durklus vieni kitiems į krūtinę, tačiau nė vienas iš jų nedrįsta smogti, bijodamas pats būti užpultas. „Bet“, – sakė jis, – „kuris nors iš jų netrukus pamatys palankią progą smogti, ir tada prasidės visuotinės grumtynės.“
GSAM 279Karo ginklų palyginimas
GSAM 279.2Nuo 1848 m. buvo sukurti karo ginklai, palyginti su kuriais geriausi to meto ginklai dabar būtų laikomi paprasčiausiais žaislais. Amerikos „Peace Association“, ragindama dalyvauti taikos pamaldose Taikos sekmadienį – 1895 m. gruodžio 15 d. – sakė: „Dabar, kai civilizacija akivaizdžiai žengia į priekį, kita vertus, tarp valstybių vyksta didesni pasirengimai karui nei bet kada anksčiau.“
GSAM 279Generolas Milesas apie pasirengimą karui
GSAM 279.3Generolas Nelsonas A. Milesas 1904 m. sausio 12 d. kalboje masiniame mitinge Vašingtone, Kolumbijos apygardoje, sakė:—
GSAM 279.4„Šiame šviesiame pažangos amžiuje, kur vyrauja protinga ir ištobulinta civilizacija, mes mielai tikėtume, kad karo naštos ir pavojai sumažėjo; tačiau, kad ir kaip keista tai atrodytų, pasaulio istorijoje dar niekada nebuvo laikotarpio, kai tiek daug turto būtų iššvaistyta ruošiantis karui, nei kai tiek daug milijonų apmokytų, kvalifikuotų ir drausmingų vyrų, ginkluotų pačiais griaunamiausiais ginklais, būtų paimti iš taikių pramonės sričių, kaip šiuo metu.“
GSAM 280.1Tačiau karo viesulas vis dar delsia, o antspaudavimo darbas tęsiasi.