28 skyrius — Durys, kurių niekas negali uždaryti

GSAM 462.1„Aš tau atvėriau duris, kurių niekas negali uždaryti, nes tu turi nedaug jėgų, tačiau laikaisi mano žodžio ir neatsisakei mano vardo.“¹

GSAM 462.2Tokie žodžiai skirti tiems, kurie priklauso Filadelfijos būsenos evangelijos bažnyčiai. Ši bažnyčia buvo ta, kuri susiformavo skelbiant apie artėjantį Kristaus atėjimą, arba tie, kurie tvirtai laikėsi to, ką buvo girdėję šia tema; nes apie Sardų bažnyčią (tą, kuri buvo tiesiogiai prieš Filadelfiją) Jis sako: „Todėl prisimink, kaip gavai ir girdėjai, laikykis to ir atgailauk. Jei gi nebūsi budrus, aš ateisiu pas tave kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą aš ateisiu pas tave.“²

GSAM 462.3Taigi Sardų bažnyčia išgirdo mokymą apie artėjantį Viešpaties atėjimą. Tie, kurie tvirtai laikėsi to, ką buvo išgirdę, žengė pirmyn tiesoje, kai „žvakidė“ buvo pašalinta, ir sudarė Filadelfijos bažnyčią, kuriai Jis tarė: „Kadangi tu išlaikei mano kantrybės žodį, aš taip pat apsaugosiu tave nuo išmėginimo valandos, kuri ateis ant viso pasaulio, kad išmėgintų tuos, kurie gyvena žemėje. Štai, Aš greitai ateinu: laikykis to, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.“³ Taigi būtent šiai Filadelfijos bažnyčiai Jis sako: „Aš atidariau tau duris, ir niekas negali jų uždaryti.“

GSAM 462.4Taigi čia yra Šventojo Rašto ryžtingas pareiškimas, kad tie, kurie Dievo apvaizdos vedami išeina į pasaulį įspėti apie Viešpaties atėjimą ir raginti žmones pasiruošti susitikimui su Dievu, savo darbe turi ypatingą Dievo palankumą. Žmonės gali bandyti trukdyti, sužlugdyti jų veiklą, uždaryti „žodžio duris“, bet vis tiek Dievo balsas skamba virš visų triukšmų: „Aš atvėriau tau duris.“

GSAM 463Septyniasdešimt ketverių metų pažanga

GSAM 463.1Ankstesniuose šios knygos puslapiuose trumpai apžvelgėme septyniasdešimt ketverių metų laikotarpį, nuo 1831 iki 1905 metų, sekdami adventistinių žinių, ypač Trečiojo angelo žinios, kilimą ir pažangą. Parodėme, kaip iš nežinomybės ir skurdo ši žinia kasmet sparčiai plito su vis didesne jėga ir galia, kol jos misijos apėmė visą žemę. Be abejo, ši žinia taip klestėjo ne todėl, kad ji patinka kūniškoms širdims; juk jos priešakyje stovi Viešpaties šabas, kurio laikymasis reiškia sunkų kryžių, reikalaujantį atsiskirti nuo pasaulietinių reikalų pačią judriausią savaitės dieną. Ji taip pat neplito dėl to, kad nesusidūrė su jokiu pasipriešinimu; juk su juo susidūrė nuo pat pradžių, ir tai buvo pačios žiauriausios rūšies pasipriešinimas iš išorės, taip pat sunkumai, kuriuos sukėlė nepašvęsti žmonės, kurie kurį laiką buvo įsiskverbę į mūsų gretas. Kalbant apie padėtį, susidariusią dėl išorinių priešų kėslų ir pastangų, galime puikiai pasakyti psalmisto Dovydo žodžiais: „Jeigu ne Viešpats būtų buvęs mūsų pusėje, dabar Izraelis tesako: jeigu ne Viešpats būtų buvęs mūsų pusėje, kai žmonės sukilo prieš mus, tada jie būtų mus gyvus prariję, kai jų pyktis užsidegė prieš mus; tada vandenys būtų mus užtvindę, srovė būtų užliejusi mūsų sielą; tada išdidūs vandenys būtų užlieję mūsų sielą. Tebūnie palaimintas Viešpats, kuris neperdavė mūsų į jų dantų grobį. Mūsų siela pabėgo kaip paukštis iš paukščių gaudytojų spąstų: spąstai sulaužyti, ir mes pabėgome. Mūsų pagalba yra Viešpaties, kuris sutvėrė dangų ir žemę, vardu.“⁴

GSAM 464Pagalba Viešpatyje

GSAM 464.1Viešpats skelbia, kad savo tautai Jis atvėrė „atviras duris, kurių niekas negali uždaryti“. Todėl nenuostabu, kad žinia nuolat sklido pirmyn. Tai Dievo žinia žmonėms, ir ji privalo pasisekti. Apreiškimo 7:2 eilutėje darbas, kuriuo ruošiama tauta stovėti, kai ateis didžioji Dievo rūstybės diena, simbolizuojamas angelu, „kylančiu iš rytų“, arba, kaip kai kurie verčia, „kaip tekanti saulė“. Žiūrėkite, kaip aušta diena – pirmiausia rytuose pasirodo šviesos spinduliai; jie susilieja į vis didesnį ryškumą, kol matomas platus, aiškus saulės diskas. Kai „Dienos Karalius“ pakyla į zenitą, jo šviesa, šiluma ir galia tampa vis ryškesnės.

GSAM 464.2Iš tiesų tokia buvo Trečiojo angelo žinios raida nuo 1848 m., kai jos sudedamosios tiesos buvo aiškiai suformuluotos, ir nuo to momento mes parodėme ryškų bei nuolatinį augimą, kuris yra nuostabus. Tai galime paaiškinti tik tuo, kad Viešpats išpildo savo žodį tiems, kurie šiuo metu, kai jo išgelbėjimas netrukus ateis, „saugo šabą nuo jo sutepties“⁵ ir atitraukia savo koją nuo savų malonumų Dievo šventą dieną, taip, per „Jėzaus tikėjimą“, kaip skelbiama Trečiojo angelo žinioje Apreiškimo 14 skyriuje, laikydamiesi visų „Dievo įsakymų“. Apie tokius Viešpats per pranašą Izaiją pasakė: „Tada tavo šviesa išauš kaip rytas, ir tavo sveikata greitai atgims; tavo teisumas [‚Viešpats – mūsų teisumas‘. Jeremijo 23:6] eis pirma tavęs, o Viešpaties šlovė bus tavo užnugaris.“⁶ Turėdami tokius patikinimus, kaip galėtume tikėtis ko kito, jei ne to, kad darbas bus sėkmingas? „Jei Dievas už mus, kas gali būti prieš mus?“

GSAM 464Kaip tai gali pavykti?

GSAM 464.3Pažvelgus į situaciją, kai 1846 m. pastorius Juozapas Batesas pradėjo rašyti tą pirmąją knygą – pirmąją, kokią kada nors išleido Septintosios dienos adventistai šabo klausimu, turėdamas tik dvylika su puse centų kaip vienintelę turimą priemonę pasaulyje ir būdamas priverstas ją išleisti dar nepasibaigus pirmajai rašymo dienai; ir vėl pažvelgus į pastorių Jamesą White’ą, spausdinusį savo pirmąjį mažą leidinį Present Truth už pinigus, uždirbtus pjaunant šieną lauke, ir nemokamai siuntusį tą leidinį visiems, kas norėtų jį skaityti, bei kalbėjusį apie tai kaip apie žinią, kuri turi pasiekti žemės pakraščius, — pažvelgus į šias kuklias pradžias, galima būtų, Amoso laikų žmonių žodžiais, paklausti: „Kas pakels Jokūbą? Juk jis mažas.“⁷ Palygindami tai su 1905 m. padėtimi, kai žinios tiesos skelbimas vyksta dvidešimtyje leidyklų, įsikūrusių įvairiose pasaulio vietose, dažnai dirbančių visu pajėgumu, kad patenkintų skaitymo medžiagos paklausą, iš tiesų galime pasakyti: Štai „atviros durys“, kurių dar niekas neuždarė.

GSAM 465.1Apie tuos, kurie anksčiau manė, kad šis darbas niekada negalės pavykti, galime pasakyti pranašo Zacharijo žodžiais, kuriais jis barė tuos, kurie ketino trukdyti Dievo darbui atstatant Jeruzalę: „Kas paniekino mažų dalykų dieną?“⁸ Apie dalykus, kurie jų kelyje atrodė kaip sunkumų kalnai, Viešpats per pranašą pasakė:

GSAM 465Kalnas pavirto lyguma

GSAM 465.2„Kas tu esi, o didysis kalne? Prieš Zerubabelį tu tapsi lyguma; ir jis iškels jos viršutinį akmenį su šūksniais, šaukdamas: Malonė, malonė jam!“⁹ Taip buvo Trečiojo angelo žinios darbe, ir taip bus tol, kol bus iškeltas „viršutinis akmuo“, arba, kitaip tariant, kol darbas bus užbaigtas.

GSAM 465.3Pažvelkite į tuos nedaugelį 1846 metais, neturtingus materialiai, neturtingus visais atžvilgiais, išskyrus tikėjimą Dievu ir tiesos lobį, ir pamatykite, kokių mastų pasiekė jų darbas. Pagalvokite apie dabar turimas galimybes: knygos, kurios jau paruoštos, išverstos ir išspausdintos įvairiomis pasaulio kalbomis, bei šimtai platintojų, kurie šias knygas pristato į žmonių namus, kasmet išplatindami 400 000 dolerių vertės knygų. Jei Dievas ir toliau laimins šį darbą, galime tikėtis sėkmės. Turėdami šias priemones ir veiklos pajėgas, kurių skaičius auga mėnesį po mėnesio, bei pasitikėdami Kristumi, neturime tikėtis nieko kito, kaip tik to, apie ką Saliamonas giedojo apie Dievo bažnyčią, kai ji išėjo iš savo dykumos būklės, „atsirėmusi į savo Mylimojo ranką“, kai jis ją vaizduoja žvelgiančią į priekį, „gražią kaip mėnulis, skaisčią kaip saulė ir baisią kaip kariuomenė su vėliavomis“.¹⁰

GSAM 466Padedami pranašystės dovanos

GSAM 466.1Mes ne tik matėme, kad Viešpaties apvaizda atvėrė kelią tiesos skleidimui, o Jo ypatingas palaiminimas lydėjo pastangas eiti Jo apvaizdos keliais, bet ir Trečiojo angelo žinios kilimo bei plitimo metu Jis bendravo su savo tauta per pranašystės dovaną. Tai nebuvo naujo apreiškimo, kuris pakeistų Bibliją, forma, nei būdas, iškreipiantis Šventojo Rašto mokymus, bet siekis parodyti, kur šiame amžiuje kyla pavojus nukrypti nuo Kristaus evangelijos paprastumo, kur žmonėms gresia pavojus pasiduoti amžiaus tendencijoms, pasitenkinant tik dievobaimingumo forma be tikrosios jėgos.

GSAM 466.2Žvelgiant į šią temą per senovės pranašų pavyzdį¹¹, kurį Viešpats mums davė kaip vieną iš taisyklių, pagal kurias tokios apraiškos turi būti tikrinamos, randamos tos pačios priežastys, kodėl tokios apraiškos reikalingos dabar, kaip ir tada; būtent, kiekviename amžiuje esantis pavojus nukrypti nuo tiesos kelio dėl vyraujančių ir savitų to amžiaus doktrinų bei praktikų. Apaštalas Paulius, kalbėdamas apie dovanų, kurias Viešpats suteikė bažnyčiai, pasireiškimą, sako, kad jos yra „šventųjų tobulinimui, tarnystės darbui, Kristaus kūno statymui; kol mes visi pasieksime vienybę tikėjime ir Dievo Sūnaus pažinime, pasieksime pilną žmogaus brandą, pasieksime Kristaus pilnatvės ūgio matą; kad nuo šiol nebebūtume vaikai, blaškomi ir nešiojami kiekvieno doktrinos vėjo, žmonių gudrybių ir klastingų apgaulių, kuriomis jie tykoja apgauti; bet, kalbėdami tiesą meile, visais atžvilgiais augtume į Jį, kuris yra Galva, Kristus: iš kurio visas kūnas, tinkamai sujungtas ir sutvirtintas tuo, ką teikia kiekvienas sąnarys, pagal veiksmingą kiekvienos dalies veikimą, auga, kad pats save statytų meile.“¹²

GSAM 467.1Tie patys prieštaravimai, kurie dabar keliami prieš pranašystės dovanos apraiškas, galėjo būti iškelti su tokiu pačiu įtikinamumu ir senovėje; t. y. mes turime Šventąjį Raštą, todėl tokių dovanų mums nereikia. Tačiau tie patys Šventieji Raštai mums sako, kad Kristus šias dovanas įdėjo į bažnyčią, kad jos atliktų savo darbą, kol „ateis tai, kas tobula [tobulas būvis]“, ir kad bažnyčia turi „neatsilikti nė vienoje dovanoje, laukdama mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo“.¹³

GSAM 467Kam mums reikalingi pranašai?

GSAM 467.2Senovės žmonės galėjo samprotauti, kad jie turėjo Dievo moralinį įstatymą, kurį Jis pats savo pirštu užrašė ant akmens plokščių; kad jie turėjo įstatymus, nuostatus ir nurodymus, kuriuos Dievas iš savo lūpų perdavė Mozei ir kurie buvo kruopščiai užrašyti; ir ko dar reikėjo? Tačiau nepaisant visų tų puikių tiesų, kurias jie turėjo, Dievui patiko kalbėti jiems „įvairiais laikais ir įvairiais būdais per savo šventuosius pranašus“.

GSAM 467.3Matome, kad įvairių pranašų, tokių kaip Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, Danielius, Ozejas ir kiti, liudijimai kiekvienu atveju mokė to paties didžiojo principo, susijusio su paklusnumu Dievui; tačiau kiekvienas pranašas turėjo savitų priekaištų savo laikmečio žmonėms dėl jų polinkio nukrypti nuo šventų ir teisingų principų, pasiduodant vyraujantiems papročiams to laikmečio, kuriuo buvo skelbiama pranašystė.

GSAM 468Dovanų poreikis

GSAM 468.1Nors galima teigti, kad turime ne tik puikius Senojo Testamento Raštų mokymus, bet ir paties mūsų Gelbėtojo bei apaštalų žodžius, kokia mums dar reikalinga šviesa? Faktas lieka faktu, kad tie patys šventieji apaštalai nurodė į paskutines dienas, kai „ateis sunkūs laikai“ ir kai žmonės „turės dievobaimingumo išorę, bet jo galią neigs“, taip pat mums sakydami, kad „kai kurie nukryps nuo tikėjimo, klausydami viliojančių dvasių ir velnių mokymų“.

GSAM 468.2Atsižvelgiant į visa tai, tie žmonės, apie kuriuos Paulius kalba laiške tesalonikiečiams, kurie nebus tamsoje, kad Kristaus diena juos užkluptų kaip vagis, bet kurie bus šviesos vaikai, yra raginami „viską išbandyti“ „pranašystės“ atžvilgiu ir „laikytis to, kas gera“.¹⁴ Tai reiškia, kad tarp tų, kurie lauks Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir kurie galiausiai bus pasirengę tai dienai, bus „gerų“, tikrų pranašystės dovanos apraiškų.

GSAM 468Pabaigos ženklai

GSAM 468.3Mes gyvename laikais, kai iš visų pusių gausu ženklų, kad Viešpaties diena yra visai arti. Mes esame būtent tame laikotarpyje, kai turėjo atsirasti tauta, kuri laikytųsi visų įsakymų ir kuri taip pat „turėtų Jėzaus liudijimą“¹⁵ – „pranašystės dvasią“.¹⁶ Ką mes matome? Kad per pastaruosius šešiasdešimt metų iškilo tokia tauta, nešanti būtent tokią žinią, tarp kurios narių pasireiškė pranašystės dovana. Patikrinę šią dovaną, pasireiškusią per ponią E. G. White, pagal Biblijos taisykles, matome, kad ji atlaiko šį išbandymą visais atžvilgiais. Nuo pat pradžios iki pabaigos visuose ponios White raštuose nerasta nė vienos eilutės, kuri suteiktų menkiausią leidimą nusidėti arba bent mažiausiu laipsniu toleruotų bet kokį nukrypimą nuo Dievo žodžio. Šie raštai niekada nelaikė savęs aukštesniais už Bibliją, bet nuolat ragina kuo atidžiau studijuoti Dievo žodį, nurodydami jį kaip didįjį standartą, pagal kurį mūsų atvejai bus nagrinėjami galutiniame teisme. Jos raštuose Kristus mums išaukštinamas kaip vienintelis pavyzdys, kuriuo turime sekti. Jis pačiu ryškiausiu būdu paskelbiamas mūsų vienintele viltimi laimėti čia, mūsų vieninteliu prieglobsčiu nuo ateinančio įniršio, vieninteliu vardu ir priemone, per kurią galime būti išgelbėti.

GSAM 469Asmeninė pagarba

GSAM 469.1Kalbant apie ponią White ir jos darbo pobūdį, pateikiama ši ištrauka, parašyta 1877 m. žmogaus, kuris ją pažinojo ir daugelį metų tyrinėjo jos darbą; ir po maždaug penkiasdešimt trejų metų išbandymų, kruopštaus stebėjimo metų, aš visiškai pritariu kiekvienai joje išreikštai minčiai:—

GSAM 469.2„Kalbant apie sesers White krikščionišką charakterį, leiskite man pasakyti, kad manau, jog šiek tiek apie jį žinau. Pažįstu ją jau aštuoniolika metų – tai daugiau nei pusė mūsų bendruomenės istorijos. Ne kartą lankiausi jų šeimoje, kartais net po kelias savaites iš eilės. Jie taip pat daug kartų lankėsi mūsų namuose ir šeimoje. Aš keliavau su jais beveik visur; buvau su jais tiek privačiai, tiek viešai, susirinkimuose ir už jų ribų, ir turėjau pačias geriausias galimybes šiek tiek pažinti brolio ir sesers White gyvenimą, charakterį ir dvasią. Kaip pastorius turėjau bendrauti su įvairiausiais žmonėmis ir susidurti su įvairiausiais charakteriais, todėl manau, kad galiu šiek tiek įvertinti, koks yra žmogus, bent jau po ilgų metų artimo bendravimo.

GSAM 470.1„Žinau, kad sesuo White yra kukli, nuolanki, geros širdies ir kilni moteris. Šios jos charakterio savybės nėra tiesiog apsimestinės ar dirbtinai puoselėjamos, bet grakščiai ir natūraliai kyla iš jos prigimties. Ji nėra pasipūtusi, save teisia laikanti ir išdidi, kaip visada būna fanatikai. Dažnai susidurdavau su fanatiškais žmonėmis ir visada pastebėdavau, kad jie yra pilni pretenzijų, pasipūtę, pasiruošę išsakyti savo nuomonę, giriasi savo šventumu ir pan., tačiau seserį White visada laikiau visišku šių savybių priešingumu.

GSAM 470Vargšų draugė

GSAM 470.2„Bet kas, net vargingiausias ir žemiausios padėties, gali laisvai kreiptis į ją patarimo ir paguodos, nesulaukdamas atstumimo. Ji nuolat rūpinasi vargšais, skurstančiais ir kenčiančiais, aprūpina juos ir gina jų interesus.

GSAM 470.3„Aš niekada nesu susipažinęs su žmogumi, kuris taip nuolat laikytųsi Dievo baimės. Nieko nesiima be nuoširdžios maldos Dievui. Ji atidžiai ir nuolat studijuoja Dievo žodį. Esu šimtus kartų klausęsis sesers White pasisakymų, perskaičiau visus jos liudijimus nuo pradžios iki galo, daugumą iš jų – net kelis kartus, ir niekada nesugebėjau rasti nė vieno amoralaus sakinio visame jų rinkinyje, ar ko nors, kas nebūtų griežtai tyra ir krikščioniška; nieko, kas nukreiptų nuo Biblijos ir nuo Kristaus; bet ten randu nuoširdžiausius raginimus paklusti Dievui, mylėti Jėzų, tikėti Šventuoju Raštu ir nuolat jį tyrinėti. Iš tų liudijimų nesuskaičiuojamą daugybę kartų gavau didžiulę dvasinę naudą. Iš tiesų, niekada jų neskaitydavau nejausdamas, kad esu baramas už savo tikėjimo Dievu trūkumą, atsidavimo trūkumą ir nuoširdumo trūkumą gelbėjant sielas. Jei turiu bent kiek protingumo, bent kiek dvasinio įžvalgumo, tvirtinu, kad tie liudijimai yra tos pačios dvasios ir to paties pobūdžio kaip ir Šventasis Raštas.

GSAM 470.4„Jau trisdešimt metų [dabar galime sakyti – šešiasdešimt metų] mūsų žmonės tiki šiais liudijimais ir juos skaito. Kaip tai juos paveikė? Ar tai atitolino juos nuo Dievo įstatymo? Ar tai privertė juos atsisakyti tikėjimo Kristumi? Ar tai privertė juos atmesti Bibliją? Ar tai pavertė juos ištvirkusiais, amoraliais žmonėmis? Žinau, kad jie palyginti su bet kuria kita krikščioniška denominacija atrodo geriau.

GSAM 471.1„Vieną dalyką pastebėjau, būtent tai, kad patys aršiausi sesers White regėjimų priešininkai pripažįsta, kad ji yra krikščionė. Kaip jie gali tai pripažinti, man yra neaišku. Jie bando išsisukti sakydami, kad ji yra apgauta. Jie negali nurodyti nė vienos dėmės visame jos gyvenime, nei vieno amoralaus sakinio visuose jos raštuose. Jie turi pripažinti, kad didelė dalis jos raštų yra puiki, ir kad kas gyventų pagal viską, ką ji sako, tas būtų geras krikščionis, užsitikrinęs vietą danguje. Tai labai keista, jei ji yra velnio įrankis, įkvėpta Šėtono, arba jei jos raštai yra amoralūs ar jos pačios proto kaprizai.“

GSAM 471Nežinomi žmonės liudija apie raštus

GSAM 471.2Kai išsiunčiami mūsų periodiniai leidiniai, kuriuose spausdinami ponios White raštai, jų ieško pačios nuolankiausios, Dievo bijančios ir atsidavusios sielos. Pasakodamos apie tai, ką perskaitė, jos sako: „Mums ypač įdomūs ponios White raštai. Jie tokie praktiški, tokie kupini pamokymų, skirtų priartinti žmogų prie Viešpaties ir padaryti jį nuolankesnį, Dievo bijantį bei atsidavusį. Šie raštai taip labai atitinka Šventojo Rašto dvasią, kad skaitant atrodo, jog ponia White turi būti įkvėpta rašyti būtent tokiu būdu.“ Tokie liudijimai gausiai pasitaiko tarp tų, kurie susirašinėja su mūsų misionieriais, o šie skaitytojai neturi nė menkiausio įtarimo, kad ponios White idėjos gaunamos šventame regėjime.

GSAM 471Pasipriešinimo šaltinis

GSAM 471.3Turint prieš akis įspūdį, kurį paliko ši dovana, kyla klausimas: iš kur ir kodėl kilo pasipriešinimas šios dovanos pasireiškimui? Ir koks buvo tų, kurie priešinosi, likimas? Atidžiai stebėdamas šį reikalą nuo 1852 metų, pastebėjau, kad didžiąja dalimi pasipriešinimas šiam pasireiškimui kilo iš tų, kurie buvo papeikti už charakterio trūkumus, netinkamus įpročius ar kokį nors neteisingą gyvenimo būdą. Daugelis tų, kuriems buvo pareikštas papeikimas, protestuodavo, kad jie nebuvo tokie blogi, kaip juos vaizdavo liudijimas, ir rodydavo, kad gali laikytis tiesos, net jei turėtų elgtis priešingai nei jiems buvo nurodyta. Laikas parodė, kad didžioji dauguma tokių žmonių atsižadėjo savo tikėjimo ir visiškai pasitraukė iš gretų. Kai kurie suprato savo klaidą ir dar tvirčiau įsitvirtino tiesoje. Kyla klausimas: jei tuos, kurie priešinasi šiai dovanai, veda Viešpats, kodėl jie turėtų prarasti savo dvasingumą ir atsitraukti nuo Dievo? Mūsų Gelbėtojo taisyklė yra tokia, kad medis pažįstamas iš jo vaisių. Jis labai ryžtingai tvirtina, kad „supuvęs medis negali duoti gerų vaisių“.

GSAM 472Priešininkų nesėkmė

GSAM 472.1Prisimename atvejus, kai buvo organizuota opozicija prieš ponios White liudijimus, skelbiant, kad jų darbas sulauks didžiulės sėkmės, vos tik jie atsikratys tų liudijimų. Tačiau jų viltys visiškai neišsipildė. Po daugelio metų kovos jie nepateikė daugiau įrodymų, kad skleidžia šabo tiesą pasauliui, nei jų bendraminčiai prieš keturiasdešimt devynerius metus. Jei jų darbas buvo ypatingas Viešpaties darbas, kodėl jų žinios nelydėjo didesnė sėkmė?

GSAM 472Kur ta sėkmė?

GSAM 472.2Kita vertus, kai žiūrime į tą žinią, kuria pasauliui skelbiami Dievo įsakymai ir Jėzaus tikėjimas – žinią, su kuria susijęs šis pranašystės dovanos pasireiškimas su jos patarimais, nurodymais ir papeikimais, – matome, kad ji nuo pat pradžių iki šios dienos žengė užtikrintai ir nuosekliai į priekį. Klausydama Viešpaties patarimų per tą dovaną, žengdama pirmyn Viešpaties jėga, žinia, kaip jau parodėme, apjuosė žemę ir sparčiai skverbiasi į „kiekvieną tautą, giminę, kalbą ir liaudį“.

GSAM 473.1Apie jos pažangą praeityje galime pasakyti, kad Dievo žodis pasitvirtino, nes Jis sakė: „Joks prieš tave nukreiptas ginklas nepasieks savo tikslo.“ Iš tiesų, Dievo ranka pasireiškė sėkme, lydėjusia šio didžiojo adventistų judėjimo kilimą ir pažangą iki šiol, o ateityje mes pasikliaujame tikru Jo žodžio išsipildymu: „Aš atidariau tau duris, ir niekas negali jų uždaryti.“ Šiuo pasitikėjimu galime dainuoti su visišku įsitikinimu:—